Nors vasarą sostinės oro uoste užimtumas nemažas, tūkstančiai lietuvių keliavo tiek darbo, tiek poilsio tikslais, statistika rodo, kad pirmą kartą nuo 2011-ųjų Lietuvoje vasarą sumažėjo keleivių srautas.
„Stebime sumažėjimą per paskutinį ketvirtį apie 2,8 procento. Čia yra paradoksas, vis daugiau keleivių renkasi artimus atstumus skristi. Pavyzdžiui, į Rygą ar Varšuvą, bet tuo pačiu yra stebima keliavimo tendencija automobiliais. Vasara buvo neįprasta nei anksčiau“, –sako „skrendu.lt“ atstovė Rasa Levickaitė.
„Pavyzdžiui, Vilniaus oro uoste paskutinius 2 mėnesius. Būtent tuos vasaros mėnesius. Liepos ir rugpjūčio mėnesius, keleivių srautas sumažėjo mano, bent jau turimais duomenimis apie 4-is procentus“, – teigia aviacijos ekspertas Simonas Bartkus.
„Šiais metais matome, kad ne visiems pavyko sėkmingai konkuruoti, tas bent užsakomųjų skrydžių, keleivių srautas yra sumažėjęs“, – pasakoja Oro uostų atstovas Aurimas Stikliūnas.
Anot ekspertų, tokį sumažėjimą lėmė pokyčiai rinkoje, skrydžių bendrovių sprendimai.
„Viena priežastis tai yra vienos pigių skrydžių kampanijos „Wizz Air“ padarytas sprendimas dar 2018-ų metų, praėjusių metų rudenį sumažinti skrydžių skaičių iš Vilniaus. Tai kadangi dabar lyginam 2019 m. ir su 2018 m. tai duoda tam tikrą efektą. Kita priežastis yra mažėjantis keleivių skaičius skrendantis užsakomaisiais reisais. Tai irgi yra nulemta labiau konkurencinės situacijos pasikeitimo būtent toje rinkoje“, – kalbėjo S. Bartkus.
„Lėmė ir globalios tendencijos. Kadangi orlaivių pristatymai vėluoja aviakompanijoms. Joms tenka priimti vienokius, ar kitokius komercinius sprendimus, kurie turėjo įtakos ne vien Lietuvos rinkai, bet turėjo įtakos ir Vengrijos rinkai, ir Lenkijos rinkai“, – mano A. Stikliūnas.
Įtakos visai Europos rinkai turėjo ir skrydžių apribojimai „Boeing" lėktuvams. Anot ekspertų, tokia situacija, rodo 2-i tendencijas. Esą, rinkos augimas lėtėja, dėl to gali keistis skrydžių bendrovių pasiūla.
„Vienus, dvejus metus į ateitį, mes neturėtume tikėtis kažkokių tai įspūdingų naujų krypčių iš pigių skrydžių bendrovių, nes matosi, kad jo kažkiek stabdo tą greitą plėtrą, kurią jos darė 2015-ais, 2018-ais metais. Dėl tam tikros konsolidacijos pačioje Europoje, dėl bankrutuojančių bendrovių mažėjančios konkurencijos. Tiek dėl kuro kainų augimo, yra tokia tendencija, kad galima tikėtis kad kainos augs“, – pasakoja S. Bartkus.
Sezoninį kainų augimą sukels ir artėjantis žiemos sezonas. Artėjant metų pabaigos šventėms, kainos gali pakilti 5-is ar net 6-is kartus.
„Artėja šventinis žiemos laikotarpis, Kalėdos, Naujieji metai. Tai kainos tikrai neišliks. Mūsų analitikų duomenimis, maždaug reikėtų pirkti skrydį likus mažiausiai 80-imt dienų iki skrydžio dienos. Kainos žiemos laikotarpiu tikrai tik tais brangs. Jeigu kalbant apie žiemos metą po naujųjų metų, kainos stabilizuosis ir vėl“, – aiškina A. Levickaitė.
Tuo metu Lietuvos oro uostai aiškina, kad lėtėjantis skrydžių rinkos augimas nėra toks smarkus, kad kurtų naujas tendencijas.
„Nuo šios žiemos sezono mes turėsime 8-ias naujas kryptis iš Vilniaus oro uosto, šiuo metu intensyviai deramės su kitais vežėjais dėl naujų krypčių. Pati šviežiausia naujiena, tai yra „Ryanair “ aviakompanijos skrydis iš Palangos į Dublino oro uostą, kuris bus pradėtas nuo kitų metų kovo mėnesio. Vyksta intensyvus derybų metas, derybų procesas dėl skrydžių nuo kitų metų pavasario“, – sako A. Stikliūnas.
Per Vilniaus oro uostą 2019-ųjų sausį-rugpjūtį keliavo daugiau nei 3 milijonai 300-ai tūkstančių žmonių.
