aurimas stikliūnas

Lietuvos oro uostų vadovo posto siekia laikinai šias pareigas einantis Aurimas Stikliūnas ir  dar 10 neįvardijamų kandidatų.  „Kandidatavimo periodas baigėsi, tai turbūt galiu atskleisti, kad dalyvauju“, – BNS pirmadienį sakė A. Stikliūnas. Susiekimo ministerija BNS patvirtino, kad iš viso sulaukta 11 kandidatų paraiškų. Jas buvo galima teikti iki praėjusio penktadienio.

Šiemet vietoj planuotų 5,9 mln. eurų skrydžių labai svarbiomis kryptimis iš Lietuvos skatinimui numačius tik 2 mln. eurų, laikinasis Lietuvos oro uostų vadovas Aurimas Stikliūnas sako, kad esminis prioritetas yra ne kuo daugiau krypčių, o pasiekiamumo pagerinimas, pirmiausiai – su Londonu.  Pasak A. Stikliūno, kuo daugiau skrydžių į Londoną ir iš jo pasitarnautų tiek pritraukiant užsienio investuotojų, tiek turistų.

Laikinasis Lietuvos oro uostų vadovas (LTOU) Aurimas Stikliūnas sako, kad skrydžių kainos Europoje šiais metais turėtų būti didesnės nei 2022-aisiais, o tam daugiausiai įtakos turės auganti paklausa, degalų sąnaudos, aukšta infliacija ir kitos globalios tendencijos. Tačiau oro bendrovėms konkuruojant dėl kai kurių krypčių, dalis bilietų gali būti ir pigesni.

Maždaug 30 mln. eurų vertės Kauno oro uosto keleivių terminalo plėtrai pirmąjį šių metų ketvirtį planuojama skelbti rangovo konkursą, sako Lietuvos oro uostų laikinasis vadovas Aurimas Stikliūnas.  Pasak jo, sparčiai augant keleivių srautams darbai turėtų būti pradėti metų pabaigoje – anksčiau, nei buvo numatyta.

Šių metų rugpjūčio mėnesį Lietuvos oro uostuose aptarnauta daugiau nei 573 tūkst. keleivių –  54 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, įvyko beveik 5 tūkst. skrydžių – 25 proc. daugiau, skelbia tris šalies oro uostus valdanti bendrovė.  Be to, pergabenta apie 1,8 tūkst. tonų krovinių – 20 proc. daugiau nei pernai rugpjūtį.  Lietuvos oro uostų laikinasis vadovas Aurimas Stikliūnas teigė, jog vasarą pavyko atstatyti 92 proc. priešpandeminio keleivių srauto ir 86 proc.

Ne vienam keliautojui šią vasarą teko patirti nepatogumų dideliuose oro uostuose, nuo atšauktų skrydžių iki milžiniškų patikros eilių. Mat visur trūksta darbuotojų. Tačiau Kauno oro uoste to pavyko išvengti. Vadovai atvirauja, kad per pandemiją stengėsi išsaugoti darbuotojus ir dabar planuoja oro uosto plėtrą. Masė žmonių, atšaukiami ar nukeliami tūkstančiai skrydžių, milžiniškos eilės ir pasiklydę kalnai bagažo.

Europos oro uostuose – tikras chaosas. Tiek jiems, tiek aviakompanijoms trūksta darbuotojų. Esami – streikuoja dėl didelių krūvių ir siaubingų darbo sąlygų, tad tūkstančiai skrydžių smarkiai vėluoja arba yra atšaukiami. Lietuviai socialiniuose tinkluose skundžiasi, kad įstrigo Italijos oro uostuose, ir apie atšauktus skrydžius sužino paskutinę akimirką. Oro kompanijos siūlo skrydžius tik už kelių savaičių, tad būdų grįžti atgal tenka ieškoti patiems, kaip ir vietų, kur pernakvoti.

Lietuvos oro uostuose pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su pernai tuo pat laiku, keleivių srautas išaugo beveik penkis kartus, skrydžių – du kartus. Krypčių pasiūla nuo 80 išaugo iki 98, penktadienį pranešė Lietuvos oro uostai. Pirmojo pusmečio rodikliai pralenkė geriausias prognozes, sako laikinasis Lietuvos oro uostų vadovas Aurimas Stikliūnas.  „Metus pasitikome pozityviai – vis daugiau valstybių atsisakė keliautojams taikomų COVID-19 ribojimų: testų, saviizoliacijos.

Bendrovei Lietuvos oro uostai nuo ketvirtadienio laikinai vadovauja įmonės aviacinių paslaugų vadovas Aurimas Stikliūnas. Jis pakeitė generalinio direktoriaus postą palikusį Marių Gelžinį.  A. Stikliūnas, atsakingas už skrydžių plėtrą ir verslo vystymą, šias pareigas eis pereinamuoju laikotarpiu – kol Lietuvos oro uostų valdyba atrinks ir paskirs nuolatinį vadovą.

Trijuose Lietuvos oro uostuose vasarį aptarnauta daugiau nei 250 tūkst. keleivių – 6,6 karto daugiau nei prieš metus, kai jų buvo 38 tūkst. Keleivių srautas vasarį siekė daugiau nei 60 proc. 2019 metų vasario srauto, pranešė Lietuvos oro uostai. Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas sako, kad Rusijos karas Ukrainoje didžiausios  įtakos turėjo toms bendrovėms, skraidinusioms į Ukrainą ir iš jos arba ten laikiusioms savo orlaivius.

Daugelyje šalių įsibėgėjanti vakcinacija ir paprastėjančios kelionių sąlygos skatina spartų keleivinės aviacijos atsigavimą, pastebi Lietuvos oro uostai. Palyginti su pernai metų liepa, šiemet atitinkamu laikotarpiu Lietuvos oro uostuose keleivių srautas augo beveik dvigubai, o įvykdytų skrydžių buvo 32 proc. daugiau nei prieš metus. Liepos mėnesį per šalies oro uostus keliavo daugiau nei 324 tūkst. keleivių, tai yra 40 proc. viso 2021 m. turėto srauto.

Dėl koronaviruso pavasarį apribojus oro susisiekimą, Lietuvos oro uostams po kelių mėnesių pertraukos liepą atnaujinus apie 70 skrydžių krypčių, stebimos teigiamos atsigavimo tendencijos. Vis dėlto situacijai dėl viruso blogėjant, visiško atsigavimo gali tekti laukti ilgiau, nei planuota. „Matome, kad Lietuvos ekonomika labai gerai susitvarkė su pirmaisiais pandemijos iššūkiais ir rodikliai iš esmės gali reikšti, jog daugelio sričių atsistatymas mūsų šalyje vyks greičiau nei užsienyje.

Lietuvai ir kai kurioms Europos šalims švelninant koronaviruso karantino apribojimus bei dėl konkrečių skrydžių poreikio sutarus tarpvalstybiniu lygiu – Vilniaus oro uoste nuo gegužės 13 dienos bus tęsiami reguliarūs keleiviniai skrydžiai. Pirmieji du maršrutai iš Vilniaus oro uosto – Ryga ir Frankfurtas, rašoma pranešime spaudai. „Manome, kad laipsniškam keleivinių skrydžių draudimo pašalinimui atėjo laikas ir tam šalies oro uostai turi aiškią strategiją bei ruošiasi maksimaliai.

Lietuvos oro uostai prognozuoja, kad jau kitą mėnesį turėtų būti atnaujinti kai kurie keleiviniai skrydžiai į ir iš Lietuvos. Tikimasi, kad tam bus skirta ir papildomų lėšų. Anot oro uostus valdančios bendrovės vadovo Mariaus Gelžinio, pirmiausia galėtų būti atnaujinti skrydžiai į tinklinius, didžiuosius oro uostus – Frankfurtą, Kopenhagą, Varšuvą. „Pirmiausia ir pačiai šaliai būtų svarbu atgaivinti pasiekiamumą, orientuotumėmės į HUB'us pagrindinius.

Norvegijos oro bendrovė „Norwegian Air Shuttle“ kitąmet pradės skraidinti iš Palangos į Stokholmą bei Kopenhagą, taip pat iš Kauno į Oslą.   „Matome vis didėjančią paklausą skrydžiams tarp Skandinavijos regiono ir Lietuvos“, – pranešime teigė įmonės atstovas Magnusas Thomas Maursundas.  Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas sako, kad trys naujos kryptys startuos kitų metų vasaros sezono pradžioje, kovo pabaigoje.

Lietuvos oro uostuose gali brangti skrydžiai. Tokią prognozę pateikia aviacijos specialistai. Anot ekspertų, šią vasarą pirmą kartą nuo 2011-ųjų pastebimai sumažėjo keleivių srautas. Kol specialistai aiškina, kad rinkos augimo sulėtėjimas gali keisti krypčių pasiūlą ir pakelti bilietų kainas, Lietuvos oro uostai aiškina, kad didelių pokyčių rinkoje neturėtų būti.

Oro bendrovė „Norwegian Air Shuttle“ nuo spalio pradės skrydžius iš Palangos į antrąjį pagal dydį Norvegijos miestą Bergeną, pranešė Lietuvos oro uostai. Jie vyks du kartus per savaitę – trečiadieniais ir šeštadieniais.

Nuo spalio mėnesio reguliarius skrydžius iš Vilniaus oro uosto į Austrijos sostinę Vieną pradės vykdyti nauja oro bendrovė „Laudamotion“. Kompanijos atstovų teigimu, skrydžio bilietų prekyba prasidės jau kovo 20 dieną, rašoma pranešime spaudai. „Mūsų maršrutai yra itin sėkmingi, nes savo klientams galime pasiūlyti vieną geriausių kainų rinkoje. Esu įsitikinęs, kad šis sprendimas padės dar labiau auginti keleivių srautus tarp Vienos ir Vilniaus“, - komentavo „Laudamotion“ vadovas Adreas Gruber.

Didžiausia Rusijos oro linijų bendrovė „Aeroflot“ į Maskvą nuo liepos skraidins dažniau – tris kartus per dieną vietoj dviejų, praneša Lietuvos oro uostai. Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas pastebi, kad pastaraisiais metais keleivių, skrendančių šiuo maršrutu, skaičius auga.

Šiandien vakare Vilniaus oro uoste buvo atidaryta naujojo kelionių organizatoriaus Lietuvoje ITAKA pirmojo skrydžio kryptis į Kretą. Lėktuvo keleiviai buvo lepinami įvairiomis pramogomis: vakaro vedėju tapęs magas Mantas Wizard stebino magiškais pasirodymais bei užburiančia nuotaika. Lietuvos graikų draugijos šokėjai kūrė nepakartojamą, autentiškumu kvėpuojančią nuotaiką. Tautiniais rūbais pasipuošę artistai leido pasijusti it tikram graikiškam vakarėlyje.