Masė žmonių, atšaukiami ar nukeliami tūkstančiai skrydžių, milžiniškos eilės ir pasiklydę kalnai bagažo. Ir panašu, kad chaosas nesibaigs – dalis bendrovių ir žiemą žada atšaukinėti tūkstančius skrydžių.
Į Dubliną iš Kauno skrendantys lietuviai taip pat pasakoja apie sumaištį oro uostuose. Prie patikros ilgiausios eilės, skrydžiai vėluoja nuo valandos iki kone pusė paros:
„Ir 4, ir 5 valandas, kai kurie net ir 8 valandas laukė žmonės – priklauso nuo oro uosto ir kur skrendat.“
„Lauke reikėdavo stovėti, atvažiuodavo prieš 4 valandas, eilės didžiausios, su mažais vaikais katastrofa buvo.“
„Iš Dublino baisi situacija, žmonių masės, kaip konvejeriu.“
„Skrydis į Lietuvą vėlavo gal dvi valandas, į Vilnių, tai reikėjo palaukti.“
Per pandemiją pasiilgusių keliautojų nestabdė ir kai kur gerokai pabrangę bilietai. Vos vienas kitas džiaugiasi nugriebęs pigų bilietą ir į Lietuvą:
„Labai stipriai pakilo kainos, pavyzdžiui, tarp Anglijos ir Airijos gal net 150 procentų sakyčiau.“
„Kainos brangiau negu būdavo, jaučiasi skirtumas.“
„Kas čia 16 eurų parskrist, kas čia yra, pilni lėktuvai, kaip buvo, taip ir yra.“
Deja, su išaugusiais srautais dalis užsienio oro uostų nepajėgė susitvarkyti. Kaltas ir karas bei sankcijos, išbalansavusios oro erdvę, ir oro uostų darbuotojų trūkumas bei jų streikai:
„Trukdžiai, dėl žmonių trūkumo viskas.“
„Dėl darbuotojų trūkumo, nes, kai buvo kovidinė situacija, daug atleista.“
Tokios sumaišties atrodo pavyko išvengti Kauno oro uostui, atsigavusiam po pandemijos ir šiemet jau skaičiuojančiam milijoną keleivių. Sako, per pandemiją stengėsi išsaugoti kuo daugiau personalo.
„Mes tokio darbuotojų trūkumo neturėjome – iš esmės šiais metais turėsime apie 600 darbuotojų, kai prieš pandemiją turėjom 650“, – teigia Lietuvos oro uostų direktorius Aurimas Stikliūnas.
Vis dėlto, daugėjant skrydžių krypčių, keliaujančiųjų ir, žinoma, lėktuvų, ima kilti keblumų ir ten.
„Jau yra situacija, kuomet Kauno oro uostas susiduria su tam tikrais operaciniais iššūkiais, aptarnaujant vienu metu 5 orlaivius. Yra keturi laipinimo vartai, tai vienas turėtų laukti savo laipinimo laiko, tai infrastruktūra ribota“, – sako A. Stikliūnas.
Tad planuojama Kauno oro uosto plėtra, keleivių tikimasi iki 2 milijonų. Dabartinis terminalas plėsis į abi puses, didės kone dvigubai – nuo 7 tūkstančių kvadratinių metrų iki 12. Pokyčių sulauks ir peronas, nes trūksta vietų lėktuvams.
„Oro uostas yra užimtas, mes matome orlaivius, kurie priklauso viso pasaulio avialinijoms, nes čia dar ir orlaivių remonto aptarnavimo, dažymo ir visų paslaugų centras. Perono plėtra mums svarbi ir iš karinio mobilumo pusės, kad galėtume priimti ir karinius orlaivius“, – kalbėjo susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Kalbama ir apie patogesnį susisiekimą su Kauno oro uostu, krovinių atgabenimą iki jo.
„Kaip patogiau privažiuoti nuo A1 magistralės, kur važiuojame nuo Vilniaus į Kauną ir iki Klaipėdos, kitas dalykas, tai mes turėsime čia šalia turėsime „Rail Baltica“ stotį“, – tvirtino M. Skuodis.
Kauno oro uosto planai buvo dėlioti jau anksčiau, skaičiuota, kad statybos atsieis 20 milijonų eurų, tačiau karas Ukrainoje gerokai pakoregavo kainas, tad projektas gali brangti net ir dvigubai.
