Lietuviai socialiniuose tinkluose skundžiasi, kad įstrigo Italijos oro uostuose, ir apie atšauktus skrydžius sužino paskutinę akimirką. Oro kompanijos siūlo skrydžius tik už kelių savaičių, tad būdų grįžti atgal tenka ieškoti patiems, kaip ir vietų, kur pernakvoti.
Oro bendrovė Neapolio oro uoste į Lietuvą skrendantiems lietuviams apie tai, kad skrydis į Lietuvą neįvyks, pranešė tą akimirką, kai lėktuvas jau turėjo tūpti Lietuvoje. Tuo metų žmonės nežinioje laukė oro uoste. Tad jie, įpykę, kitą šios bendrovės skrydį į Vieną sustabdė streikuodami: sustojo, o kai kas net atsisėdo ir nepraleido kitų skrendančių prie registracijos vartų.
Liucijana pasakoja, kad iš pradžių oro uoste anglų bei italų kalbomis išgirdo tik bendrą informaciją, kad visi skrydžiai vėluos vieną valandą.
„Jau buvo 18 val., mes dar nežinojom, kiek čia užtruks laiko. Kas valandą sakė, kad viskas tęsiasi. Nepranešė niekas, kad skrydis atšaukiamas, ir kažkur 18:30 dukra paskambino ir ji kažkaip stebėjo, jai buvo pranešta, kad mūsų skrydis atšauktas, o mes dar nežinojom, dar laukėm, kad įvyks mūsų skrydis“, – pasakoja vilnietė Liucijana.
Kiek vėliau oro uosto darbuotojai Liucijanai ir jos šeimai pasakė, kad jie turi palikti oro uostą.
„Mes sėdėjom prie savo gate’o, visi lietuviai atsisėdo ant grindų, niekas iš oro uosto, mes nežinojom, ką daryti. Mums tik pasakė – paimkit savo bagažą ir gali grąžinti už bilietus pinigus, viskas, ir viso gero“, – kalba Liucijana.
Moteris negalėjo patikėti, kad ji ir jos šeima buvo palikti likimo valiai. Bendrovė net nepasiūlė nakvynės, tad vietos viešbutyje greitai teko ieškoti jos dukrai, kuri nesulaukė mamos su šeima Lietuvoje.
Bendrovė kaip kitą tiesioginio skrydžio galimybę pasiūlė skrydį už 10 dienų arba grąžinti pinigus.
Tad kelionės maršrutą Liucijanai ir jos šeimai teko susiplanuoti patiems. Dabar jie skris į Miuncheną, tuomet į Varšuvą ir iš ten į Lietuvą važiuos autobusu.
Panašios situacijos – srautai žmonių, nukeliami ir atšaukiami skrydžiai – dabar daugely oro uostų. Laikinasis Lietuvos oro uostų vadovas aiškina priežastis, kodėl Europos oro uostuose tokia sumaištis.
„Darbuotojų trūkumas, dėl kurio gali atsirasti ilgesnės eilės aviaciniame saugume, taip pat bagažo registravime. Oro linijos susiduria su tais pačiais iššūkiais, kuomet dėl oro įgulų trūkumo galimi vėlavimai arba skrydžių atšaukimai, tai, kitaip tariant, aviacija sugrįžo į priešpandeminį laikotarpį, kai taip pat trūko žmogiškųjų resursų ir orlaivių“, – teigia laikinasis oro uostų vadovas Aurimas Stikliūnas.
Vilniaus ir kituose Lietuvos oro uostuose atšaukiami skrydžiai neviršija nė 2 procentų. Ir didelių eilių čia kol kas nematyti, daugelis pakalbintų keliautojų sako, kad šią vasarą su nepatogumais skrendant jau teko susidurti:
„Tūkstančiai žmonių. Ir mes dar net nesame arti įėjimo.“
„Ir jie pasakė – neateikit 4 valandas prieš skrydį. Bet mums kaip tik tiek ir reikėjo. Juokinga.“
„Mes buvome lauke, buvo 30 laipsnių karščio, tai buvo nežmoniška. Nebuvo kur pasiimti vandens, atsigerti, nebuvo ir apsaugos, nieko. Eilės ir eilės visur. Ir patekus į oro uostą vėl eilės ir eilės žmonių.“
„Mūsų sūnus su žmona bandė atvykti iš Londono, tačiau jų skrydį nukėlė 2 dienom. Aišku, davė viešbutį, bet kas iš to, jie turėjo skristi dirbti.“
„Reikės, matyt, anksčiau į oro uostą atvykti, gerokai anksčiau.“
„Teko susidurti, didelės eilės, iš Šipolio grįžtant prieš 3 ar 4 savaites. Daugybė žmonių. Dabar man atrodo, visoj Europoj tos problemos.“
„Girdėjau, kad žmonės stringa. Pasakojo vieni pažįstami, kad ten stovėjo 3 ar 4 valandas eilėse.“
„Aš bandau keliauti į Paryžių ir turėjau iš Vilniaus skristi į Paryžių. Bet jie reorganizavo skrydį, dabar skrendu į Rygą, tada į Paryžių.“
Anot Stikliūno, skrydžio kompanijos, atšaukdamos skrydį, privalo pasirūpinti keliautojų apgyvendinimu.
„Jei yra atšaukiamas skrydis, aišku, ne visada keliautojams tinka, nes kartais jie turi grįžti tą pačią dieną, ypač jei kalbam apie verslo keliautojus, tai tikrai matome, kad skirtingi keliautojai turi skirtingus poreikius. Bet oro linijos įpareigotos pasirūpinti keliautojais tam, kad jie galėtų keliauti sklandžiai ir tęsti kelionę kitomis alternatyvomis“, – kalba A. Stikliūnas.
Jei skrydis vėluoja daugiau nei 3 valandas, keliautojai gali iš skrydžio kompanijų reikalauti piniginės kompensacijos.
