Nicolos Beer, vienos iš Europos Parlamento pirmininkės pavaduotojų, apsilankymas, kaip nurodė Taivano užsienio reikalų ministerija, yra pirmasis oficialus tokio rango europarlamentarų vizitas.
Vos nusileidus lėktuvui N. Beer pasakė reporteriams, kad „dabar laikas tvirtai stovėti Taivano pusėje“, ir pavadino Europą bei Taivaną „demokratijų šeimos“ dalimi.
„Taivano klestėjimas yra ir Europos klestėjimas. Nežiūrėsime pro pirštus į Kinijos grasinimus Taivanui. Europa pavėlavo dėl Honkongo, [bet] mes nevėluosime dėl Taivano“, – sakė ji, paminėdama sėkmingą Pekino kampaniją prieš Honkongo demokratijos šalininkų judėjimą.
„Kinijos agresijai nėra vietos demokratiniame Taivane. Šiuo metu matome karą Europoje; nenorime matyti karo Azijoje“, – pabrėžė N. Beer.
23 mln. taivaniečių gyvena nuolat jausdami autoritarinės Kinijos invazijos pavojų. Pekinas savarankišką Taivaną laiko savo teritorijos dalimi ir žada kada nors ją susigrąžinti, prireikus – jėga.
Rusijai užpuolus Ukrainą Taivane ir svarbiose sąjungininkėse Vakaruose nuogąstaujama, kad prezidento Xi Jinpingo valdoma Kinija gali taip pat pasielgti salos atžvilgiu.
N. Beer vizitas tikriausiai nepatiks Kinijai, prieštaraujančiai bet kokiam oficialiam Taivano ir užsienio politikų bendravimui.
Tačiau N. Beer sakė, kad į Taivaną ją kaip oficialų asmenį atvedė „politinis poreikis“.
Pernai Kinija pasmerkė Europos Parlamento delegacijos vizitą Taivane. Tąkart delegacijai vadovavo prancūzų europarlamentaras Raphaelis Glucksmannas, Kinijos kritikas ir vienas iš penkių įstatymų leidėjų, kuriems Pekinas taiko sankcijas.
Teisininkė N. Beer, Vokietijos liberalios Laisvųjų demokratų partijos (FDP) narė, tris dienas truksiančio vizito metu turi susitikti su Taivano prezidente Tsai Ing-wen ir kitais aukščiausio rango pareigūnais.
„Strateginis iššūkis“
Atskirai lankydamasis Taivane buvęs JAV gynybos sekretorius Markas Esperis antradienį per susitikimą su Tsai Ing-wen sakė, kad atėjo laikas Vašingtonui atsisakyti „strateginio dviprasmiškumo“.
Jungtinės Valstijos 1979 metais nutraukė oficialius diplomatinius santykius su Taivanu ir pripažino Kiniją, bet pagal savo įstatymus turi parduoti salai karines prekes, kad ji galėtų apsiginti nuo Pekino.
Nuo to laiko JAV užima „strateginio dviprasmiškumo“ poziciją dėl to, ar kariniu būdu įsikištų siekdama padėti salai. Tokia politika buvo suformuluota siekiant užkirsti kelią Kinijos invazijai ir Taivano oficialiam nepriklausomybės paskelbimui.
M. Esperio teigimu, didžiausias iššūkis Vakarų demokratijoms „yra ne Rusijoje, o čia, Azijoje, kur Kinija toliau meta iššūkį taisyklėmis paremtai tarptautinei tvarkai“, keldama grėsmę laisvę mylintiems žmonėms regione.
„Jei yra dalykas, vienijantis politikus Vašingtone, tai požiūris, kad Kinija yra strateginis iššūkis mūsų šaliai, o Taivanas yra geras draugas, kurį privalome remti ir ginti“, – sakė jis.
