Anot oro uostus valdančios bendrovės vadovo Mariaus Gelžinio, pirmiausia galėtų būti atnaujinti skrydžiai į tinklinius, didžiuosius oro uostus – Frankfurtą, Kopenhagą, Varšuvą.
„Pirmiausia ir pačiai šaliai būtų svarbu atgaivinti pasiekiamumą, orientuotumėmės į HUB'us pagrindinius. Tai greičiausiai būtų Frankfurtas, Kopenhaga, galbūt Varšuva. O vėliau, antras žingsnis būtų atgaivinti tuos skrydžius, kur mūsų žmonės, dirbantys užsienyje, norėtų keliauti ir grįžti į tas vietas, kur darbavosi“, – BNS penktadienį sakė M. Gelžinis.
Oro uostai prognozuoja, kad skrydžių atsistatymas gali prasidėti gegužės viduryje, sulaukus Vyriausybės sprendimo panaikinti ribojimus keleiviniams skrydžiams.
M. Gelžinis sako, kad aplinkinių valstybių pavyzdžiai rodo, jog skrydžių atnaujinimas dabartiniu metu būtų saugus.
„Yra Švedijos pavyzdys, Talino oro uostas, kuris veika visą laiką, ir dabar į Taliną vyksta du kartus per savaitę skrydžiai į Frankfurtą, Minską, Helsinkį. Esame numatę eilę saugumo priemonių – atstumų išlaikymai, atskyrimas stiklais ir taip toliau. Sunku pasakyti, kas teisūs šiuo atveju, ir aišku, čia nėra jokios varžybos, bet matome, kad ir artimi kaimynai elgiasi kitaip“, – sakė M. Gelžinis.
„Siekiant kuo sklandesnio skrydžių atstatymo yra paruoštas priemonių ir veiksmų planas, kuris skatins oro bendroves kuo greičiau atnaujinti skrydžius. Pirmiausia, numatėme 60 dienų ilgesnį atsiskaitymo terminą oro bendrovėms už Lietuvos oro uostuose teikiamas paslaugas, sukūrėme naują skatinimo programą skrydžių ir keleivių srauto atstatymui, taip pat pritaikėme esamas skatinimo programas oro bendrovėms, kuriomis remiantis suteikiamos nuolaidos oro vežėjams aviacinėms rinkliavoms“, – pranešime cituojamas Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas.
Nemažai Europos oro bendrovių jau sulaukė pažadų iš savo valstybių dėl paramos paketo veiklos tęstinumui, dėl ko oro bendrovės patirs dar didesnį spaudimą siekti veiklos pelningumo.
Tai reiškia, jog prieš atnaujinant skrydžius oro bendrovės iš naujo detaliai vertins kiekvienos krypties pelningumą ir perspektyvas, o prognozuojamos nuostolingos ar mažo pelningumo kryptys gali būti atnaujintos gerokai vėliau, t. y. po metų ar dviejų.
Pasak A. Stikliūno, dabar yra kritiškai svarbus laikas tartis su visomis suinteresuotomis šalimis – ministerijomis, verslo ir turizmo organizacijomis bei kitais partneriais – dėl papildomų priemonių pagal esamas skrydžių skatinimo programas steigimo, kurios padėtų atstatyti skrydžius strategiškai svarbiomis kryptimis, taip pat užtikrinti tolimesnį augimą.
Tai padėtų išsigryninti ir atkurti strategiškai svarbiausias kryptis, kurių atnaujinimas teiktų pridėtinę vertę ne tik Lietuvos oro uostams, bet ir kitiems rinkos dalyviams bei visai šaliai.
Vertinant tarptautinių organizacijų prognozes, ekonominį šalių pasirengimą ir esamą situaciją, Lietuvos oro uostai prognozuoja, kad skrydžių atsistatymas gali prasidėti jau gegužės viduryje, sulaukus Lietuvos Vyriausybės sprendimo panaikinti ribojimus keleiviniams skrydžiams.
Naujausia Tarptautinė oro transporto asociacijos (IATA) prognozė skelbia, kad aviacijos industrija dėl pandemijos sukeltų aviacijos apribojimų neteks 252 mlrd. dolerių pajamų ir 38 proc. viso keleivių srauto.
Finansinius nuostolius dėl susiklosčiusios padėties jau fiksuoja ir Lietuvos oro uostai. Sumažintas keleivinių skrydžių dažnis, o vėliau ir visiškas jų sustabdymas lėmė, jog pirmąjį šių metų ketvirtį aptarnauta 1,104 mln. keleivių – tai yra 16,4 proc. mažiau nei 2019-ųjų sausio-kovo mėnesiais.
„Covid-19 virusas turėjo ir tebeturi didelę įtaką visam civilinės aviacijos verslui, įskaitant oro vežėjus, oro uostus ir kitus veikiančius subjektus visame pasaulyje. Priemonės, kurių ėmėsi valstybės, siekdamos sustabdyti viruso plitimą, susijusios su keleivių judėjimu, ir toliau turės ženklią įtaką skrydžių srautų bei keleivių skaičiaus mažėjimui, kol nebus sustabdytas viruso plitimas.
Šiuo metu šalies oro vartai aptarnauja krovininius skrydžius, keleiviniai skrydžiai nėra vykdomi. Iš naujo persvarstėme savo skrydžių plėtros strategiją, dabar turime atlikti namų darbus ir efektyviai įgyvendinti skrydžių grąžinimo planą Lietuvos oro uostuose. Tai padės atstatyti aviacijos veiklą Lietuvoje ir tokiu būdu skatinti tiek patį aviacijos sektorių (antžeminio aptarnavimo, aviacinių paslaugų bendroves ir kt.), tiek susijusius sektorius – turizmo, tarptautinės prekybos, užsienio investicijų ir kt.“, – teigia A. Stikliūnas.
Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2019 m. jie aptarnavo 6,5 mln. keleivių ir 62 tūkst. skrydžių. Šio žiemos sezono metu iš Lietuvos oro uostų 15 aviakompanijų tiesiogiai skraidina 76 reguliariosiomis kryptimis į 51 miestą 26 šalyse.
