Politologai abejoja, ar prezidentas ryžtųsi taip pamaloninti konkurentę. O ir tarptautinėje erdvėje koją politikei gali kišti tie patys argumentai, kaip ir Dalios Grybauskaitės atveju – labai arši Lietuvos kritika Rusijai.
Nors užsienio politika – Lietuvos prezidento darbo laukas, premjerai tarptautinėje erdvėje irgi matomos figūros. Ypač per susitikimus su kitais garsiais ministrais pirmininkais, pavyzdžiui, buvusiu britų premjeru Borisu Johnsonu.
O dabar pačių britų dienraštis „Financial Times“ skelbia, kad Ingrida Šimonytė yra tarp kandidatų kitą rudenį poste pakeisti NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą. Dienraštis remiasi savo šaltiniais. Esą ją neoficialiai siūlo patys mūsų šalies valdantieji. Paklaustas apie tai prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad tokiam Šimonytės paaukštinimui neprieštarautų.
„Labai palaikyčiau jos kandidatūrą ir palaikyčiau kandidatūras tų žmonių, kurie labai gerai supranta regioną“, – teigia G. Nausėda.
Tiesa, gan ironiškai priduria, kad premjerei dabar turėtų rūpėti kiti klausimai.
„Kol kas procesas yra tik prasidėjęs ir linkėčiau gerbiamai Ingridai koncentruotis į 2023 m. biudžeto klausimus ir tada žiūrėsime“, – sako G. Nausėda.
Pernai užsienio žiniasklaidos akys krypo ir į Dalią Grybauskaitę. Kaip ir tada, taip ir dabar pagrindinis argumentas – kad NATO vadovo postą laikas užleisti moteriai iš rytinio aljanso flango. Tačiau, Rusijai užpuolus Ukrainą, Stoltenbergo kadencija pratęsta metams, taigi, vadovų paieška prasideda iš naujo. Buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius mano, kad Šimonytė turi stipriųjų pusių šiam postui.
„Privalumas yra konkretumas, dalykiškumas, patirtis, vadovauti Vyriausybei yra pakankama patirtis. Žinojimas situacijos“, – tvirtina L. Linkevičius.
Vis dėlto, kliūtis kelyje į postą gali būti ta pati, apie kurią prieš savaitę amerikiečių žiniasklaidai kalbėjo pati Grybauskaitė. Pasak jos, užimti NATO vadovo postą kelią jai užblokuotų griežta retorika Rusijos atžvilgiu. Tas pat galioja ir Šimonytei.
„Tas mūsų principingumas, kai kam gal pasirodyti radikalumas Rusijos klausimais gali būti kliuvinys“, – kalba L. Linkevičius.
Grybauskaitė Rusiją teroristine valstybe pavadino dar 2014-aisiais, po to, kai ši aneksavo Krymą.
„Tose tarptautinėse organizacijose vyrauja poreikis ieškoti diplomatinių sprendimų, kad nebūtų kategoriškumų. Bet ne tai, kad skonio reikalas, požiūrio reikalas. Gal kaip tik kartais trūksta lyderystės principingos“, – sako L. Linkevičius.
Vis dėlto, tam, kad aljansas išvis svarstytų Šimonytės kandidatūrą, pirmiausia reikia, kad Lietuva ją oficialiai pateiktų. Lietuva šiuo atveju – tai užsienio reikalų ministerija ir prezidentūra. Dėl Gabrieliaus Landsbergio vadovaujamos ministerijos pozicijos abejonių mažai. Pats „Financial Times“ rašo, kad, liepą Vilniuje rengsianti NATO viršūnių susitikimą, Lietuva, tikriausiai turint omenyje konservatorius, netgi „stumia“ Šimonytės kandidatūrą. Visgi prezidentūra aiškina, kad procedūros prasidės tik žiemą. Ar kandidate taps Šimonytė, o gal Lietuva parems kitą regiono kandidatą ar kandidatę, dar nežinia. Pati premjerė į klausimus apie savo karjerą neatsakinėja.
„Be komentarų“, – sako I. Šimonytė.
Nausėdos pasisakymas, pasak politologės Rimos Urbonaitės, skamba dviprasmiškai ir jo pozicija lieka neaiški – „remti“ nereiškia oficialiai siūlyti.
„Ji gali būti tokia, kad prezidentas rems tai, bet nebus proaktyvus Šimonytę skatindamas pasirinkti NATO partnerius. Nes vienas dalykas yra paremti, o kitas dalykas yra proaktyviai už tą kandidatą ir jo pasirinkimą veikti“, – komentuoja R. Urbonaitė.
O Šimonytės ir Nausėdos tarpusavio nesutarimai niekur nedingo. Ir šią savaitę premjerė sviedė kritikos prezidento patarėjai dėl Landsbergio interpeliacijos – esą patarėja į kai kuriuos klausimus galėtų atsakyti ir pati.
„Ir iš paskutinių premjerės pasisakymų matėme strėles į prezidentūros pusę. Norėtųsi, kad tai netrukdytų, bet kokia ta reali situacija bus, šiandien labai sunku pasakyti. Nes prezidento ir premjerės santykių gerais pavadinti negalime“, – teigia R. Urbonaitė.
„Jeigu ministrei pirmininkei į teisę galima nusispjauti, kas būtų, jeigu su tokiu požiūriu žmogus NATO vadovautų“, – kalba „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
„Čia yra didžiulis prestižas ir matomumas, ką čia bekalbėti. Didelė garbė. Gerai, kad Lietuva minima tarp kandidatų į tokią aukštą poziciją“, – tvirtina L. Linkevičius.
Tarp kitų neoficialių kandidatų žiniasklaida mini Estijos premjerę Kają Kallas, buvusį Lenkijos premjerą Donaldą Tuską, Kanados vicepremjerę Chrystią Freeland. Taip pat gerai žinomus italų ir ispanų ministrus pirmininkus Mario Draghį bei Pedro Sanchezą. Beje, Šimonytė patvirtino galiausiai įstosianti į konservatorių partiją. Tačiau agentūrai „Elta“ ji neatsakė, ar sprendimas susijęs su artėjančiais partijos pirmininko rinkimais ir noru konservatorių vairą perimti iš Gabrieliaus Landsbergio.
