Specialieji duomenys apima informaciją apie rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus, narystę profesinėse sąjungose, genetinius, biometrinius, sveikatos duomenis arba duomenis apie fizinio asmens lytinį gyvenimą ir lytinę orientaciją.
Šalies vadovo vertinimu, įstatymu suteikiami neproporcingai dideli įgaliojimai tvarkyti asmens duomenis.
„Lietuva yra euro zonos ir vieningos mokėjimų sistemos narė, tad kol nėra suformuoto aiškaus europinio specialiųjų kategorijų asmens duomenų tvarkymo atliekant mokėjimų operacijas standarto, negalime priimti Mokėjimų įstatymo su tokiais plačiais, beprecedenčiais duomenų tvarkymo įgaliojimais. Esminė žmogaus teisė į duomenų apsaugą turi būti užtikrinta“, – pranešime teigė G. Nausėda.
Prezidentas grąžino Seimui pakartotinai svarstyti pataisas.
Vetuodamas jas šalies vadovas siūlo atsižvelgti į kitų euro zonos šalių patirtį ir nustatyti proporcingą asmens duomenų rinkimo ir apsaugos santykį, be to, G. Nausėda atkreipė dėmesį, kad mokėjimų paslaugos apima ne tik pavedimų vykdymą, todėl projektu duomenų tvarkymo įgaliojimai yra per platūs.
Finansų ministerija teigia, kad rengiant projektą įvertinta Europos Sąjungos šalių praktika bei kitų institucijų rekomendacijos, tačiau žada atsižvelgti į prezidento pastabas.
„Tiek asmens duomenų saugumas, tiek užtikrintas mokėjimų sistemos veikimas ir toliau išlieka visų mūsų prioritetu. Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Europos Sąjungos duomenų apsaugos valdybos gaires, Lietuvos banko prašymą imtis teisėkūros veiksmų bei suderintas su Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos rekomendacijomis“, – teigiama ministerijos komentare BNS.
Prieš dvi savaites priimtomis pataisomis specialiuosius duomenis finansų, mokėjimo įstaigoms bei sistemų operatoriams leista tvarkyti atliekant sukčiavimo prevenciją ar tyrimus užtikrinant svarbų viešąjį interesą.
Vyriausybė pataisas pasiūlė atsižvelgiant į Europos duomenų apsaugos valdybos paskelbtas gaires dėl gyventojų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo.
Pataisoms prieštaravęs socialdemokratas Gintautas Paluckas tikino, kad pakeitimai „labai stipriai“ pažeidžia asmens teisę į privatumą ir sudaro finansų įstaigoms ir bankams galimybę neterminuotą laiką iš esmės saugoti itin specifinius duomenis apie klientus – jų rasinę, etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus, narystę profsąjungose, lytinį gyvenimą ir orientaciją, taip pat sveikatą, genetinius, biometrinius duomenis.
Prezidentas pabrėžia, kad asmens privataus gyvenimo neliečiamumas yra ginamas Konstitucijos, o įstatymu šią teisę riboti galima tik laikantis konstitucinio proporcingumo principo ir ne labiau negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti.