Vilkaviškio ligoninės operacinėje pluša gydytojai, nes pacientui buvo atliekama išvaržos operaciją. Šalia staliukas su visais operacijai reikalingais įrankiais, tačiau dalyje Lietuvos ligoninių turėti visas operacijoms ir gydymui reikalingas priemones yra tikra prabanga.
„Nėra pakankamai skalpelių kotelių ir gydytoja turi pirštu imti skalpelį ir pjaustyti. Žirklučių nėra paprasčiausių, kad galima būtų siūlus burnoje nukirpti. Yra didžiulės žirklės“, – sako Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė.
Anot medikų sąjūdžio valdybos pirmininkės, dalyje Lietuvos operacinių trūksta chirurginio inventoriaus – vienkartiniai instrumentai yra persterelizuojami, kai turėtų būti išmetami. Trūksta ir sterilių pirštinių, kas sukelia grėsmę ir pacientų saugumui. Kai kuriose ligoninėse neužtenka operacijoms reikalingų siurblių, maitinimo per nosį vamzdelių. O jei reikalingų priemonių ir yra, jos yra labai prastos kokybės.
„Buvo užsakytos neduriančios adatos. Tai rodo, kad metalo kokybė yra netinkama ir, aišku, kai orientuojamasi tik į kainą ir daugiau į nieką, tai tada iš principo pinigai yra švaistomi tuščiai“, – teigia A. Gerliakienė.
Auristida Gerliakienė sako, kad iš medikų reikalaujama, kad jie gyventojams suteiktų aukščiausio lygio paslaugas, bet tam net nėra suteikiamos priemonės. Anot medikų sąjūdžio pirmininkės, gydytojus yra apėmęs beviltiškumo ir baimės jausmas, nes prieš televizijos kamerą savo patirtimi pasidalyti viešai nė vienas gydytojas nesutiko. Tiesa, ir pačiai medikų sąjūdžio pirmininkei teko susidurti su tokia situacija, kai teko daryti burnos operaciją, o tam reikalingas priemones gavo tik pamelavus, kad jos yra skirtos skyriaus vedėjos pacientui.
„Adata buvo labai didelė, labai grubi ir siūlas irgi labai storas. Ir kaip slaugytoja to procedūrinio pasiūlė tokį visiškai nesuderinamą su tais organais, kur reikėjo siūti, tai teko eiti prašyti siūlo ir aiškinti, kad reikia neeiliniam pacientui, bet vedėjos pacientui“, – pasakoja A. Gerliakienė.
Jei daliai ligoninių neužtenka finansavimo, kad įsigytų reikalingas priemones, kitos, anot Gerliakienės, užsako slaugytojoms reikalingą techniką ligoniams pervežti net nepasivarginusios pamatuoti ar jos telpa pro lifto ar palatos duris.
Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija dėl priemonių trūkumo ir jų tinkamo panaudojimo atsakomybės kratosi ir reikalo tai paaiškinti visuomenei prieš televizijos kamerą nemato. Atsiunčia raštą:
„Gydymo įstaigų aprūpinimas medicinos priemonėmis yra įstaigų vadovų atsakomybė. Vadovai turi užtikrinti savo įstaigų funkcionavimą įprastomis sąlygomis, o valstybės rezervas arba papildomos lėšos iš valstybės biudžeto bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo gali būti skiriamos esant ekstremalioms situacijoms.“
Visgi, kad gydymui ir operacijoms reikalingų priemonių trūkumas yra tik ligonių vadovų atsakomybė sutinka ne visi.
„Tai gali būti ir neūkiškumu, bet kad finansavimas yra tikrai per mažas, tikrai yra tiesa“, – tvirtina Vilkaviškio ligoninės direktorius Linas Blažaitis.
Anot Vilkaviškių ligoninės direktoriaus, finansavimo padidėjimą ligoninė jaučia. Mat nuo naujų metų jis pakilo 7 procentais, bet dėl išaugusių kainų tenka perskaičuoti kiekvieną centą. O viskam ir toliau brangstant, ligoninių finansinį saugumą užtikrinti gali būti vis sunkiau.
„Tai labai priklausys nuo to, ar Ligonių kasa, ministerija, Vyriausybė atsižvelgs į tai, kad brangsta ir didės balas, tokiu atveju didės ir ligoninių pajamos“, – sako L. Blažaitis.
Didžiausia problema, anot medikų atstovų, yra kainodara – ligoninės iš biudžeto gauna tiek lėšų, kiek atlieka paslaugų. O už jas Ligonių kasa pagal tam tikrus įkainius išmoka lėšas gydymo įstaigoms. Tačiau tų pinigų patenkinti visiems poreikiams – mokėti algas gydymo įstaigų darbuotojams, pirkti įrangą, instrumentus ir visą kitą, neužtenka.
„Paslauga yra apmokama maždaug nuo 40 iki 47 procentų tik tai. Ligonių kasos turi savo metodiką, kuria dabar ir ta metodika nebesivadovauja ir yra nelabai aišku, kokiu būdu yra paskaičiuojama paslaugos kaina“, – teigia A. Gerliakienė.
Pasak Lietuvos medikų sąjūdžio atstovų, jei būtų sureguliuota mokėjimo už paslaugas ligoninėms kainodara, įrankių trūkumo ligoninėse nebūtų. O kokia metodiką naudoja Valstybinė ligonių kasa, jos atstovai į kamerą komentuoti taip pat atsisakė.
