Žibartonių pagrindinė mokykla nuo Panevėžio nutolusi 40 km. Atokus kaimas nedidelis, jame vos keli šimtai gyventojų. Mokyklos direktorė sako, kad prieš 15 metų situacija dar nebuvo tokia prasta.
„Prieš 15 metų, kada mokykla buvo renovuojama, joje mokėsi 170 vaikų. o bendrovėje dirbo 400 darbuotojų. Šiandien per tiek laiko bendrovėj nebėra nei 100 žmonių, o mokykloj tik 39 mokiniai“, – sako Žibratonių pagrindinės mokyklos direktorė Aldona Gudavičienė.
Po 108-erių metų gyvavimo, nuo šio rugsėjo mokykla visam laikui užveria duris. Jau dabar klasėse tuščia – nebeliko suolų, nukabintos lentos.
Kadangi visos klasės pastaruosius kelis metus jau buvo jungtinės, kur mokėsi po vieną, daugiausiai 4 vaikus, dirbti tokiomis sąlygomis, pasak direktorės, buvo sunku ir mokytojams, ir mokiniams. Be to, bendruomenė jautė mokyklos galą, tad rajono politikų sprendimas galiausiai mokyklą uždaryti nieko nenustebino.
„Sudėtinga dirbti jungtinėse klasėse, net patys mokiniai sakydavo, mūsų taip mažai, kad net nebeįdomu būti. Mes jau ruošėmės praktiškai paskutinius trejus metus. Nes jautėm dėl to, kad matom kaime tik vieną kitą vežimėlį. Gimstamumas visiškai sumažėjęs“, – pasakoja A. Gudavičienė.
Mirties nuosprendį Panevėžio rajono valdžia paskelbė dar trims miestelių mokykloms. Visiškai likviduojami Berčiūnai, uždaroma Linkaučių pagrindinė mokykla ir Karsakiškio. Pastarosios direktorė Jolanta Grinkienė nuo rugsėjo lieka be darbo kaip ir dalis nemažo kolektyvo. Strazdelio mokykloje dirbo 13 mokytojų, maždaug pusė – antraeilėse pareigose.
„Dalis žmonių pereis į Paliūniško mokyklą, tai dalis mokytojų ir personalas, Tiltagalių skyriaus ir virėjos, ir valytojos, o dalykininkai intensyviai ieško darbo“, – teigia Karsakiškio pagrindinės mokyklos direktorė Jolanta Grinkienė.
Kaimo mokyklos uždarymui dar mėgino priešintis tėvai daugiausiai iš Tiltagalių, bet šis pradinukų ir ikimokyklinukų skyrius liko tik prijungtas jau prie Paliūniškio pagrindinės mokyklos.
„Miršta mokykla, miršta ir kaimas, ir visos šventės – visur dalyvaudavom ir kviesdavom vietos bendruomenę, labai buvom gražiai susigyvenę“, – kalbėjo J. Grinkienė.
„Pagrindinei mokyklai reikia vaikų ne mažiau 120, plius kitos sąlygos, kaip higienos priemonės ir pan. Per paskutinius 15 metų tai apie pusę vaikų yra sumažėję tiek Lietuvoj, tiek pas mus savivaldybėje, ypač kaimiškose vietovėse“, – sako Panevėžio rajono švietimo sk. vedėjas Kęstutis Rimkus.
Mokyklų, kuriose mokosi mažiau nei 100 mokinių, Lietuvoje yra beveik pusketvirto šimto. Skaičiuojama, kad kasmet vidutiniškai duris užveria trys dešimtys mokyklų, kurių nemaža dalis – kaimiškose vietovėse.
Vien Panevėžio rajone per keletą metų užsidarė visos pradinės mokyklos, neliko lygiai pusę pagrindinių.
„Pasikeitė gyvenimo būdas, migracija į didžiuosius miestus trauka, ne į kaimą, o iš kaimo, o mes esam kaimiškas rajonas tai ir pagrindinė priežastis, dėl ko mes kabinam spynas ant mokyklų durų“, – pasakoja Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis.
Mirštančias kaimo mokyklas jau kelis metus mėginama jungti. Štai Šiauliuose toks pavyzdys pasiteisino. Buvęs švietimo viceministras Vaidas Bacys vadovauja net kelioms ugdymo įstaigoms. Dirba Šiaulių rajono Bubių, Aukštelkės ir Kurtuvėnų mokyklų direktoriumi.
„Tai kai kalbam apie kaimo mokyklų uždarymą vienareikšmiško atsakymo, matyt, nėra, reikia žiūrėti, ar toje gyvenvietėje yra mokinių, ar nėra. Jei nėra, tai mažai čia ką ir išspręsi, tačiau jeigu tų vaikų yra tame kaime, bet jie neina į tą mokyklą, reikia galvoti, kodėl neina. Ir galima pagelbėti“, – teigia trijų kaimo mokyklų direktorius Vaidas Bacys.
Pustuštės šalies mokyklos visoms savivaldybėms yra nuostolingos. Švietimo ekspertas aiškina, kad vien infrastruktūros išlaikymo kaštai gali siekti tūkstančius eurų. Tačiau drąsių sprendimų politikai neskuba priimti dėl bendruomenių reakcijos, ypač artėjant rinkimams.
„Infrastruktūra, kurią paveldėjo mokyklos, atgyvenusi ir čia turi būti netradiciniai sprendimai. Nes tikrai tokių dydžių pastatų nereikia. Bet principas, kuo mažesnis vaikas šalia namų turi išlikti“, – kalbėjo V. Bacys.
„Tikrai nepopuliarus dėl to, kad visgi yra darbo vietos, yra nusistovėjusi tvarka ir tėvams, ir mokiniams arčiau mokykla gerai, bet toks gyvenimas. Ne visąlaik tas mokinys bus šalia namu“, – sako švietimo ministerijos mokyklų veiklos sk. vedėjas Alvydas Puodžiukas.
Uždaromų mokyklų mokiniai nuo rugsėjo keliaus į aplinkines rajonų ir kaimų mokyklas. O tušti pastatai atsidurs aukcione. Tačiau tai ne pabaiga – kitais metais dar 3-jų miestelių mokykloms gresia uždarymas, tai yra, Smilgių, Raguvos gimnazijai ir Naujamiesčio, Panevėžio rajone. Per pastaruosius penkerius metus Lietuvos mokyklų tinklas susitraukė 100 mokyklų.
