2017 m. Lietuvos švietimo ir mokslo šakos darbuotojai pasirašė kolektyvinę sutartį. Joje numatyta, kad pedagogai, turintys ne mažesnį nei 30 metų stažą ir ne mažiau nei 5 metus iki senatvės pensijos, bet savo noru pasitraukiantys iš švietimo sektoriaus, turi teisę į kompensacines išmokas.
Tiesa, šiuo metu kompensacijas gali gauti nebe tik priešpensinio amžiaus pedagogai.
Penkiskart mažiau lėšų
Vis dėlto pernai, panašu, apsiskaičiuota sprendžiant, kiek lėšų valstybė turėtų skirti šiųmečiam išeitinių išmokų fondui, nes poreikis išmokoms – penkiskart didesnis nei planuota.
„Pagal tai, kaip buvo susitarta pernai gruodžio mėnesį, buvo skirta šitam fondui 1,2 mln. eurų. Iki gegužės mėnesio visi galėjo teikti paraiškas, kas nori pasinaudoti šituo fondu. Galutiniame rezultate, kada ministerija suvedė visus poreikius, poreikis yra virš 5 mln. eurų“, – tv3.lt situaciją aiškino Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas.
Iki šiol ŠMSM kompensacijas pedagogams iš fondo skirstydavo dviem etapais. Iš darbo išeinantys pedagogai prašymus gauti kompensacijas galėdavo teikti iki gegužės 1 d., o tuomet, jei fonde liko pinigų, iki spalio 1-osios. Vis dėlto šiemet antrojo etapo nebebus – pritrūko lėšų.
„Jeigu pirmame etape neišnaudojamas visas fondas, tai dar būdavo galima iki spalio 1 dienos teikti paraiškas papildomai, kas nori pasinaudoti. Bet, kadangi šiemet taip gavosi, kad jau pirmame etape pritrūko lėšų, antro šaukimo, kaip sakyti, nebus“, – teigė E. Milešinas.
Teko nusileisti derybose
Profsąjungos pirmininkas primena, kad fondas veikia nuo 2017-ųjų. Tąkart ir 2018-aisiais fondui skirta po 3,2 mln. eurų.
„Bet pirmais metais daugiau kaip pusė sumos grįžo atgal į biudžetą, o 2018 m. [pedagogai visomis išmokomis] pasinaudojo jau pirmame etape. Pernai tas fondas nevyko, o šiemet jis vėl pagal kolektyvinę sutartį atstatytas“, – sakė E. Milešinas.
Paklaustas, kodėl 2020 m. išmokoms numatyta mažiau lėšų nei iki šiol, profsąjungos pirmininkas sakė, kad pedagogams teko nusileisti pernai koreguojant kolektyvinę sutartį.
„Pirmame susitarime lygtais buvo numatyta 3,2 mln. eurų, bet kada vyko derybos dėl atlyginimų didinimo pernai gruodį, dėl koeficientų naikinimo ir panašiai, tai mes šitoje vietoje nusileidome nuo 3,2 iki 1,2 mln. eurų“, – prisiminė E. Milešinas.
Didesni atlyginimai – didesnės kompensacijos
Anot E. Milešino, karantino metu jo vadovaujama profsąjunga sulaukė daugybės pedagogų užklausų, kaip gauti kompensaciją išeinant iš darbo. Dėl šios priežasties E. Milešinas neatmeta galimybės, kad nuotolinis mokymas paskatino daugiau pedagogų mesti darbus.
„Kada buvo sakoma, kad rizikos grupei bus sudėtingiau dirbti, vadovai primygtinai ar kažkaip kitaip pasiūlė pasinaudoti šitomis išeitinėmis“, – sakė pašnekovas.
Tiesa, kaip teigia profsąjungos pirmininkas, šį kartą išmokomis pasinaudojo apie tūkstantį mokytojų – panašiai kaip ir ankstesniais metais. E. Milešino manymu, fonde lėšų galėjo pritrūkti ir todėl, kad pastaruoju metu augo pedagogų uždarbis.
„Dabar paprasčiausiai per trejus metus yra padidėjęs darbo užmokestis. Panašus mokytojų skaičius – apie 1000 – pasinaudojo šį kartą. Bet atlyginimai didesni, tai ir išeitinės didesnės“, – pridūrė E. Milešinas.
Jau paprašė papildomo finansavimo
Vis dėlto pedagogų profsąjunga ramina švietimo sektoriaus darbuotojus – ŠMSM tvirtina trūkstamų lėšų paprašiusi Finansų ministerijos.
„Mes turime raštą iš ŠMSM, kad Finansų ministerija, Vyriausybė skirs papildomai lėšų – daugiau nei 4 mln. eurų iš [Ateities ekonomikos] DNR plano. Tai Vyriausybės sprendimas.
Tik dabar yra laukiama, nes iki liepos mėnesio Finansų ministerija turi patvirtinti tvarką, kaip tos lėšos papuls į savivaldybes. Kai Finansų ministerija paruoš tą tvarką, tada visi, kurie iki gegužės 1 dienos pateikė paraiškas, turėtų gauti tas išeitines išmokas“, – patikino E. Milešinas.
Kaip teigia ŠMSM, lėšos pedagogų kompensacijoms Lietuvos savivaldybes turėtų pasiekti iki liepos vidurio, o pedagogus – iki liepos pabaigos.
„Visos reikiamos lėšos yra numatytos. 2020 m. biudžete jau pernai buvo patvirtintas 1 mln. eurų, dar 4 mln. eurų yra numatyti skirti papildomai“, – teigė ministerija.
Finansų ministerija papildomai turi skirti 4,3 mln. eurų, todėl iš viso fonde bus apie 5,5 mln. eurų.
Portalas tv3.lt jau rašė, kad karantino išsekinti mokytojai šiemet drąsiau pasiryžo mesti darbus.
Dėkojame! Medžiaga sėkmingai išsiųsta redaktoriui.
Peržiūrėjus, ji bus patalpinta į straipsnį.
