Vyriausybė, siekdama užkirsti kelią koronaviruso plitimui, karantiną Lietuvoje buvo paskelbusi trims mėnesiams – nuo kovo 16 iki birželio 16 dienos. Tuo metu mokymas vyko nuotoliniu būdu.
ŠMSM pažymi, kad šiuo metu nuotolinis mokymas įteisintas kaip viena iš mokymo formų. Mokykla, įsivertinusi savo galimybes, turi teisę dalį (bet ne visą) ugdymo proceso organizuoti nuotoliniu būdu net ir nesant karantino, pavyzdžiui, rengti kai kurias pamokas, individualias konsultacijas.
Lietuvos tėvų forumo tarybos pirmininkas D. Trečiakauskas mano, kad mokykloms mokyti nuotoliniu būdu tikrai nėra geriausia išeitis.
„Nes tas krūvis tėvams, kuris buvo per nuotolinį mokymąsi ir nukritusi mokymosi kokybė yra niekaip neišmatuojama. Bet šiandien klausimų yra daugiau nei atsakymų. Pasakyti, kad tėvai džiaugiasi ir yra patenkinti Vyriausybės darbu, tai tikrai galime pasakyti, kad ne“, – pažymėjo D. Trečiakauskas.
Daro žalą vaikams
Lietuvos tėvų forumo tarybos pirmininkas sako, kad nuotolinis mokymas daro žalą vaikams, todėl visi laukia žinios, kada vėl galės normaliai sugrįžti į mokyklas.
„Be jokios abejonės, tėvai nori, kad vaikai eitų į mokyklą. Žinome, kaip vaikai pasiilgo mokyklos, bendraamžių, klasių ir socialinio bendravimo. Tas atotrūkis tarp realaus ir taip vadinamo nuotolinio mokymosi padaro nepataisomą žalą vaikams.
Puikiai suvokiame, kad tėvai – dirbantys žmonės. Jei vėl įvedamas nuotolinis mokymas, tai daugeliui tėvų vėl tenka spręsti klausimus dėl savo darbų. Jei dar ne vienas vaikas šeimoje, dėl aprūpinimo informacinėmis priemonėmis. Puikiai suvokiame, kad tų problemų yra visas kalnas ir valdžia jų nesiima spręsti, tik dalina nurodymus“, – kalbėjo pašnekovas.
Jo teigimu, gyvo mokytojo neatstos joks kompiuteris, todėl mokymas mokyklose yra labai svarbus.
„Mes puikiai suprantame, kad gyvo mokytojo neatstos joks kompiuteris, jokios informacinės technologijos ir jokios naujausios pažangiausios techninės priemonės.
Gyvas bendravimas tarp moksleivio ir mokytojų – tai, kas įkvepia moksleivį. Ne tik jam perteikia žinias, bet duoda gyvą pavyzdį. Tiesioginis mokslas yra pats brangiausias ir vertingiausias“, – sakė LTF tarybos pirmininkas.
„Tikimės, kad tas cirkas pagaliau baigsis“
Pirmininkas tėvams patarė ruošti vaikus mokyklai, bet kartu turėti galvoje, kad situacija gali dar pasikeisti.
„Tikimės, kad vaikai galės eiti į mokyklą normaliai. Kad tas cirkas pagaliau baigsis ir prasidės normalus ugdymo procesas. Kai pasižiūri informaciją visame pasaulyje ir pasilygini ne absoliučius, o santykinius skaičius – tai vienareikšmiškai vertinu kaip cirką. Niekada dėl gripo epidemijos nebuvo nei vieno tokio viso pasaulio uždarymo. Turėjome Ebolos atvejį, kur mirtingumas realus buvo 60 proc. ir nebuvo tokių dalykų.
Niekas neneigia, kad tas virusas yra, bet priemonės, kurių imamasi – jos neadekvačios. Vietoje to, kad saugotų rizikos grupes ir bandytų izoliuoti tuos žmones, kurie serga, yra uždaroma visa valstybė. Tai neteisingas žingsnis“, – pažymėjo D. Trečiakauskas.
Pasklido kalbos apie antrąją bangą
Pasak LTF tarybos pirmininko, tėvai girdi ir kalba apie tai, kad neva „Vyriausybė priėmė sprendimą, jog nuo spalio mėnesio bus antroji banga ir antrasis karantinas“.
„Gydytojai juokauja, kai gydytojo klausia: „O kada baigsis karantinas?“. Jis sako: „aš gydytojas, ne politikas ir atsakyti jums negaliu. Aš tik gydau“.
Galbūt lygiai tas pats yra ir su mokyklomis. Mes puikiai suprantame, ne ugdytojai, ne mokyklos priima tuos sprendimus, o politikai tapo ugdymo specialistais, sveikatos apsaugos specialistais ir žmogaus teisių specialistais. Visų sričių specialistais, kur, deja, neturi nei tinkamo išsilavinimo, nei patirties, bet sprendimus priimti sugeba“, – sakė D. Trečiakauskas.
Veryga paneigė gandus, kad naujo karantino data jau numatyta
Praėjusią savaitę ministras Aurelijus Veryga paneigė socialiniuose tinkluose pasklidusią žinią, neva naujas visuotinis karantinas šalyje turėtų būti paskelbtas spalio mėnesį – esą numatyta net konkreti data ir pasirašytas ministro įsakymas.
„Tai – gandas. Niekas negali spėlioti apie karantiną, kol neturime kažkokių epidemiologinių duomenų, kurie rodytų, kad virusas plinta nevaldomai.
O kada tai gali atsitikti? Bet kada. Žiūrėkite, šalys, atrodo, buvo susitvarkiusios – Izraelis, Kroatija, ir staiga vėl dideli skaičiai“, – praėjusį trečiadienį į klausimą apie galimą naują karantiną atsakydamas žurnalistams teigė ministras.
Ketvirtadienį sveikatos apsaugos ministras teigė, kad šiuo metu nėra poreikio vėl tam tikrose vietose įvesti privalomą veido kaukių dėvėjimą.
Jis pabrėžė, kad poreikio nėra šiuo metu, bet jis gali atsirasti kitą savaitę ar kitą mėnesį, jei epidemiologinė situacija blogės.
Skvernelis – apie kaukes
Ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio teigimu, prievolė dėvėti apsaugines kaukes galėtų grįžti, kai sergamumo Covid-19 rodiklis Lietuvoje viršytų penkis atvejus 100 tūkst. gyventojų. Anksčiau svarstyta, kad kaukės galėtų grįžti, kai sergamumas viršytų 15 atvejų 100 tūkst. gyventojų.
„Bus patvirtintas kriterijus. Šiandien mes kalbame apie penkis atvejus 100 tūkst. gyventojų, jeigu viršija, tada atsirastų galimybė ministrui svarstyti apie atskirus sektorius.
Turime tuos didžiausią riziką keliančius sektorius – viešasis transportas, prekybos centrai. Bet šiandien tokio kriterijaus dar nėra pagrįsta. Mes negauname moksliškai aiškiai pagrįstos medikų rekomendacijos. Artimiausiu metu tą kriterijų turėsime. Tai gali būti apie penkis. Tada būtų reikalavimas dėvėti kaukes“, – Vyriausybėje ketvirtadienį teigė S. Skvernelis.
