Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė, dėstytoja Nerija Putinaitė mano, kad išauginti tokį genijų kaip amerikiečių išradėjas ir verslininkas Elonas Muskas Raseiniuose yra du keliai. Vienas paprastas, o kitas – sudėtingas.
Du keliai užauginti genijus Lietuvoje
„Paprastas kelias yra Raseiniuose sukurti tokią mokyklą, kur būtų atrinkti geriausi Lietuvos mokytojai ir geriausi Lietuvos vaikai, ir skirti didžiąją dalį Lietuvos švietimui skirtų lėšų. Ir dar, kad su tais vaikais dirbtų ir universitetų dėstytojai, ir geriausių firmų specialistai. Tai paprastas kelias“, – Laisvės partijos suorganizuotoje diskusijoje apie švietimą „Elon Musk iš Raseinių. Ar turime ambiciją tai pasiekti?“ antradienį kalbėjo N. Putinaitė.
Tačiau šis kelias taip pat reiškia, kad visa likusi švietimo sistema degraduotų. O po kurio laiko, anot N. Putinaitės, šalyje turbūt nebeliktų demokratijos, nes žmonės būtų per mažai apsišvietę.
„Ir mes turėsime Muską, bet būsime sugriuvusi valstybė“, – pridūrė VU TSPMI docentė.
Tuo metu sudėtingas kelias reiškia valstybės pastangas dėl dabartinės švietimo sistemos, kad ir prasčiausio socioekonominio statuso moksleiviai turėtų vienodas galimybes mokytis.
„Man reikia, kad vaikas, kurio tėvai geria nuo ryto iki vakaro ir, kuris gyvena kaime, kad jis pasiektų bent vidutinį švietimo lygį, kuris yra Lietuvoje. Man atrodo, čia yra sunkusis kelias. Jeigu mes sugebėsime pasiekti, kad tie vaikai, kurie dabar pagal visus vertinimus yra stipriai atitrūkę, pasiektų vidutinį lygį, tai Muskas atsiras ar Raseiniuose, ar Ignalinoje, ar Visagine“, – teigė N. Putinaitė.
Anot VU TSPMI docentės, galima daug kalbėti apie moksleivių kūrybingumo skatinimą mokyklose, tačiau šios kalbos nublanksta susidūrus su realiomis problemomis mokyklose.
„Kai nuvažiuoji pas giminaičius ir susiduri su realiomis problemomis, tada galvoji, kad iki kūrybingumo klausimų – dar kosmosas mums. Gal pirma lauko tualetus panaikinam, o paskui galvojam apie... nežinau ką“, – sakė N. Putinaitė.
Daugiau laisvės mokykloms
Kalbėdamas apie sisteminius švietimo sistemos pokyčius, buvęs ISM rektorius ir Erudito Licėjaus įkūrėjas Nerijus Pačėsa atkreipia dėmesį, kad, ką keisti švietimo sistemoje, žino visi, tačiau tai įgyvendinti yra labai sudėtinga.
„Beje, tą sunku padaryti ir vienos mokyklos lygmenyje, dar sunkiau padaryti sistemos lygmenyje. Manau, sistema mūsų laikosi praktiškai vien ant įsitraukusių entuziastingų mokytojų, kurie, supratę, ką reikia daryti, ima ir daro. Kiekviena mokykla tokių mokytojų turi bent po vieną. Nes sistema sprendžia visai kitus uždavinius“, – diskusijoje sakė N. Pačėsa.
Jo teigimu, ugdymas turi būti įdomus, įtraukiantis ir prasmingas, tačiau dabartinėje švietimo sistemoje sunku tai užtikrinti.
„Sistema sprendžia uždavinius, ką mokyti, kiek mokyti ir kaip išmatuoti, kad išmoko. Kaip mokyti, sistema praktiškai nieko nesako. Paskutinioji dalis yra pati ydingiausia. Kai nustatai, ką tu matuosi, kaip dažnai, kokiu būdu, tai iš esmės suorientuoji, ko mokysi.
Sistema matuoja tik įgytą žinių kiekį, kuriame visiškai nematuojama, kaip mokinys įsitraukęs, motyvuotas, kiek kūrybiškai žvelgė į užduotį, kiek suprato. Tai pagrindinis iššūkis“, – akcentavo ISM rektorius.
Jo teigimu, saugesnis kelias yra daugiau atsakomybės suteikti pačioms mokykloms.
„Nes mokyklos lygmenyje galima surasti daug iniciatyvų ir teisingo mąstymo. Kitas klausimas, kaip padėti mokyklai augti. Manau, sistema veikia tikrai netinkamu būdu, nes mes greičiau išgirstame kokių nors blogų mokyklų sąrašą nei suprantame, kaip toms mokykloms bus padėta išlipti iš to sąrašo“, – pastebėjo N. Pačėsa.
Nuo diskusijų pereiti prie darbų
Atliepdama pastarąją mintį, Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė švietime visada sako dedanti lygybės ženklą tarp laisvės ir atsakomybės.
„Laisvės mokyklai ir atsakomybės mokyklai. Laisvės mokytojui, ką daryti savo pamokoje, ir atsakomybės mokytojui. Laisvės mokyklos vadovui ir atsakomybės mokyklos vadovui.
Stebėdama tai, kas vyksta šiandieną su bendrojo ugdymo turinio atnaujinimu, klausydamasi įvairių aistrų, verdančių įvairiose darbo grupėse, galiu pasakyti, kad, viena vertus, galime pasidžiaugti, kad žmonės laisvai šneka, diskutuoja.
Bet labai norėtųsi nuo diskusijų pereiti prie realių darbų ir apsispręsti, ko mums reikia – tik kosmetinių darbų ar proveržio. Kad tas Elonas Muskas būtų ne tik iš Raseinių, kad tų elonų muskų būtų kiek įmanoma daugiau“, – diskusijoje sakė R. Krasauskienė.
