O ugniagesiai gelbėtojai pademonstravo, ką su savimi ekstremalios padėties metu turėtų pasiimti žmonės ir kaip elgtis.
„Pirksiu maždaug 10 kilogramų… Pusę metų gal ir užtektų, nes kas žino – šiandien parduotuvė dar veiks, rytoj gal jau bus uždaryta“, –taip 82 metų senjoras Vidas ruošiasi blogiausiam scenarijui. Vyriškis pasakoja, kad ne tik kelsis gyventi į kaimą, bet dar ir pasipildys maisto atsargas.
„Makaronų jau aš prisipirkęs esu, kruopų dar ne, bet pirksiu ir pasiruošiu bet kokiu atveju. Su priešu nėra ko kovoti, reikia gelbėtis pačiam“, – sako jis.
Vidas pasakoja, kad jau spėjo pinigų išsigryninti ir iš bankomato: „Pasirūpinau, pasiėmiau kelis tūkstančius, kad turėčiau ateityje.“
Ir kiti gyventojai ruošia atsargas:
„Vienas kilogramas kruopų yra, makaronų. Išvis, sako, vienam mėnesiui reikia turėti, tai gal labiausiai vandens.“
„Neabejoju, kad visos Lietuvos šeimos turi tam tikrų atsargų.“
„Kas kad prisipirksi tam karui. Jeigu bus karas, tai nebereiks nieko.“
„Va, ką nusipirkau, kas reikalinga – batonas, duona ir druska – daugiau neperku. Nereikalinga, kad kandys paskiau landytų.“
„Jeigu jau čia užeis karas, mums kruopos nebepadės. Viskas priklauso nuo Amerikos dabar, tai mes net tų kruopų nespėsime nė išsivirti.“
„Visko gali būti, kad reikia ruoštis, o ypač miesto žmonėms.“
Prekybininkai žmones ramina, kad šie be reikalo neitų į parduotuves – esant reikalui, maisto užteks visiems.
„Tikrai norime nuraminti – prekių turime ir turėsime. Mūsų tiekimo grandinė yra tvirta. Kol kas stebime pirkimus ir padidinto pirkimo nematome“, – teigia „IKI“ atstovė Vaida Budrienė.
„Žmonėms patartume įsivertinti atsargas namuose, ką kiekvienas žmogus turėtų profilaktiškai padaryti ir prieš eidamas apsipirkti įsivertinti atsargas“, – sako „Maxima LT“ atstovė Rima Auštuolytė.
Lietuvos bankas kai kuriose vietovėse jau stebi gerokai išaugusią grynųjų pinigų paklausą – žmonės traukia prie bankomatų. Štai prie bankomato Lazdijuose suskubo ir Dovilė – moteris sako galvojanti, ką daryti su santaupomis:
„Va, ką tik nusiėmiau pinigų grynųjų, todėl, kad viskas kortelėse. Niekad negali žinoti, kaip bus, be to, galvojame, kaip elgtis su santaupomis.“
„Geriau, sakot, turėt tų pinigų? – Tai be pinigų išvis vargo vakarienė…“
O Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys ragina žmones nepulti į paniką, išlikti ramiems.
„Svarbiausia – nepanikuoti. Tikrai nėra pagrindo tenais krautis lagaminus, ruošti maisto atsargas ar nusiiminėti pinigus iš bankomatų. Karas vyksta ne Lietuvoje ir ne prieš NATO“, – teigia kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas ragina gyventojus būti pasirengusius. Į krepšį susidėti pačius būtiniausius daiktus tam, kad savarankiškai išbūtumėte 72 valandas. Su savimi turėti asmens dokumentus, telefoną, atsarginį maitinimo šaltinį. Ir demonstruoja, ko gali prireikti ekstremalios situacijos metu.
„Aišku, pinigai, dokumentai, maistas, vanduo. Na, sakykim, vaistai galbūt, jeigu tai yra tikrai žmogui būtina ir jisai negali be jų būti. Paskui rūbai“, – sako atstovas Ernestas Trunovas.
Departamentas rekomenduoja gyventojams turėti ir negendančio, greito paruošiamo maisto atsargų – konservų, kruopų, cukraus, aliejaus, makaronų. Taip pat nepamiršti ir vandens,mat vienam asmeniui per parą reikėtų bent 2–4 litrų. Trims dienoms apie 12 litrų.
Ekspertai ragina turėti ir šeimos planą tam, kad dingus ryšiui, žinotumėte, kur susitiksite su artimaisiais.
„Esant trumpalaikio ryšio sutrikimui, kur jūs susitiksite, pas ką važiuosite. Ar turite, kur išvykti – tokius dalykus reikėtų apsitarti“, – kalba E. Trunovas.
Prasidėjus karui ir Ukrainai uždarius oro erdvę, dar šį rytą iš Vilniaus į Kijevą turėjo pakilti du lėktuvai. Skrydžiai atšaukti. Į savo gimtąjį Kijevą turėjęs grįžti 26 metų ukrainietis Jaroslavas neslepia emocijų: „Ten visur sprogdinimai, mano draugai Odesoje, Charkove – ten viskas sprogsta, reisą atšaukė į Kijevą, aš nebegaliu grįžti į Ukrainą.“
Ukrainai uždarius oro erdvę, Lietuvos oro uostuose atšaukiami visi skrydžiai šia kryptimi.
„Labai tikėtina, kad ir visi likę skrydžiai – tiek iš Vilniaus, tiek ir iš Kauno oro uostų bus atšaukiami. Iš Vilniaus ir Kauno oro uostų per savaitę yra vykdoma apie 30 skrydžių“, – sako Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas.
Oro linijų bendrovė „AirBaltic“ informuoja, kad dėl civilinei aviacijai uždarytos oro erdvės visi jos skrydžiai į Ukrainą ir iš jos atšaukiami iki kovo 13 dienos.
