Nepaprastoji padėtis Lietuvoje įvedama nuo ketvirtadienio 13 val. iki kovo 10 d. 24 val., numatoma prezidento Gitano Nausėdos pasirašytame dekrete. Pagal jį leidžiamas lankstesnis valstybės rezervo naudojimas, stiprinama valstybės sienos apsaugos ir valstybės sienos priedanga.
118 Seimo nariai balsavo už, susilaikiusių ir prieštaravusių nebuvo. Įvesti nepaprastąją padėtį pritarė visos Seimo frakcijos.
Tiesioginė karinė grėsmė Lietuvai nepadidėjo
„Nustatau, kad nepaprastoji padėtis įvedama dėl Rusijos Federacijos veiksmų, kurie kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos interesams“, – prezidento pasirašytą dekretą Seime citavo prezidento patarėjas Kęstutis Budrys.
Seimo narys Artūras Skardžius prezidento patarėjo teiravosi, kodėl dekrete nėra įtrauktas punktas dėl civilinės saugos planų.
„Kiekvienas Lietuvos pilietis turėtų žinoti, kaip elgtis. Neužtenka vien per televiziją ar feisbuke pranešti, kad reikia susipirkti tam tikras priemones“, – pastebėjo A. Skardžius.
Pasak K. Budrio, šiandieniniai Valstybės gynimo tarybos sprendimai buvo priimti dar pernai, įvertinus Rusijos keliamą grėsmę, o papildomos priemonės kol kas nėra reikalingos.
„Šiai dienai vertiname, kad tiesioginė karinė grėsmė Lietuvai nėra padidėjus“, – patikino K. Budrys.
Vis dėlto jis patikino, kad tokios priemonės gali atsirasti, jei bus įvertinta, kad karinė grėsmė Lietuvai padidėjo.
„Dešimt valandų ir keturiolika minučių kai vyksta jau karas. Karo ekspertai jau sutaria, kad karas bus ilgas. Čia teikiama dešimt dienų. Ar tai buvo įvertinta?“ – klausė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Robertas Šarknickas.
K. Budrys teigė, kad nepaprastosios padėties terminas buvo svarstytas, o kovo 10 d., kaip nepaprastosios padėties pabaigos data, nuspręsta dėl to, kad tą dieną Seimas rinksis į eilinę pavasario sesiją.
„Tai nėra susiję su galimų karinių veiksmų trukme, kiek jie gali trukti prieš Ukrainą. Tą vertinti šiandien būtų sudėtinga“, – atsakė prezidento patarėjas.
Seimo narys Vytautas Bakas teiravosi, ar nepaprastosios padėties įvedimas tikrai būtinas visoje Lietuvos teritorijoje, o ne tik pasienyje. Anot prezidento patarėjo, tokiu būdu suteikiami įrankiai valstybėms institucijoms, kurios yra susijusios ne tik su sienos apsauga.
Premjerė Ingrida Šimonytė akcentavo, kad nepaprastosios padėties įvedimas nereiškia, kad Lietuvos gyventojams buvo įvedami kokie nors apribojimai.
„Kaip teisingai buvo pastebėta, šito sprendimo tikslas nėra nustatyti kažkokius apribojimus Lietuvos Respublikos piliečiams. Visgi yra objektyvios reikmės, kurios yra susijusios ir su platesne šalies teritorija negu pasienis ir kam gali būti reikalingos naudoti valstybės lėšos, pirmiausia kalbant apie kibernetinę saugą, strateginės infrastruktūros apsaugą ir kitus objektus, kuriems reikia skirti ypatingą dėmesį“, – kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė.
„Nenorėdami niekaip per daug suvaržyti mūsų piliečių laisvių ir teisių, įprasto gyvenimo būdo, Vyriausybė turi turėti galimybes valstybės rezervo lėšas naudoti ne tik su sienos apsauga susijusiomis priemonėmis“, – pridūrė ji.
Ką reiškia nepaprastoji padėtis?
Įvedus nepaprastąją padėtį, Lietuvos pasienio ruože numatytas transporto priemonių, asmenų bei jų bagažo tikrinimas siekiant rasti ir paimti neteisėtai laikomus šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias, nuodingąsias ir kitokias pavojingas medžiagas bei priemones, nustatyti bei sulaikyti įstatymų pažeidėjus, užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės rimtį, apsaugoti gyventojų gyvybę, sveikatą ir turtą.
Anot dekreto, nepaprastoji padėtis įvedama atsižvelgiant „į didelio masto Rusijos Federacijos karinių pajėgų sutelkimą prie Ukrainos valstybės sienos ir okupuotoje Ukrainos teritorijoje, taip pat Baltarusijos Respublikos teritorijoje, ir jos įvykdytus karinius veiksmus Ukrainos atžvilgiu“.
Teigiama, kad tokia situacija sudaro palankias sąlygas Rusijos ir Baltarusijos valdžios nurodymu, su jų žinia vykdyti hibridines atakas ir bet kokio pobūdžio provokacijas prieš Lietuvą, ypač pasienyje.
Anot dekreto, tokia situacija kelia grėsmę Lietuvos nacionalinio saugumo interesams, visuomenės rimčiai, „o šios grėsmės neįmanoma pašalinti laikinai nenustačius nepaprastųjų priemonių“.
Vidaus reikalų ministerija paskirta atsakinga už nepaprastosios padėties įvedimo tikslo pasiekimą. Numatyta, kad esant poreikiui, ji gali steigti viešosios tvarkos apsaugos komendantūras.
Taip pat suteikta teisė pasitelkti Lietuvos kariuomenę.
