Per metus šiame krematoriume bus galima atlikti apie 3 tūkstančius kremacijų, tad vilniečiams nebeteks palaikų vežti į Kėdainius ar į Lenkiją. Tiesa, kiek šios paslaugos kainuos ir ar kremacija Lietuvoje galėtų atpigti?
Kunigas Algirdas Toliatas palaimino atveriamą krematoriumą Vilniuje, kuris yra ketvirtas krematoriumas Lietuvoje. Tiesa, Vilniaus krematoriumo projekto įgyvendinimas užtruko net 6 metus ir kainavo 4 milijonus eurų. Krematoriumas, pasak jo vadovo, ypatingas ne tik dėl moderniausios įrangos Lietuvoje.
„Jis yra Vilniuje, mieste, kai palyginus kaimyninių šalių sostinės jau arti 20 metų turi savo krematoriumus“, – sako „Re Verum" laidojimo paslaugų grupės vadovas Arnas Vildžiūnas.
„Per 8-erius metus būnant meru, tai taryboje didžiausių diskusijų sulaukė klausimus pristatinėdami ne dėl gatvių, ne dėl medžių, ne dėl kažko kito, bet būtent dėl krematoriumo“, – teigia Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
Vieno mygtuko paspaudimu atsiveria anga ir karstas su mirusiojo palaikais įleidžiamas į krosnį. Šis Vilniaus krematoriumas, veikiantis nuo pernai lapkričio, gali aptarnauti Vilniaus ir aplinkinių regionų poreikius ir atlikti apie 3–3,5 tūkstančių kremacijų per metus. Tik kremavimo kaina sieks apie 400 eurus.
„Maždaug trečdalis laidotuvių baigiasi kremacijomis“, – teigia A. Vildžiūnas.
Kremavimas trunka nuo valandos iki dviejų priklausomai nuo mirusiojo kūno sudėjimo ir karsto. Artimieji taip pat gali šį procesą stebėti per ekraną. Jame temperatūra siekia apie 800–900 laipsnių karščio.
Kitą įrangos dalį sudaro filtravimo įrenginiai skirti šalinti tokias kenksmingas medžiagas kaip gyvsidabris ar vandenilio chloridas: „Tos medžiagos atsiranda žmoguje dėl ilgos gyvenimo trukmės. Jos gali susidaryti dėl įvairių gydymo procesų, kaip chemoterapija, dantų plombos, protezai, implantai.“
Kremavimo metu nesudegę metalai iš pelenų surenkami magneto pagalba ir išvežami utilizuoti į užsienį. O auksiniai žmogaus dantys paliekami pelenuose, nebent artimieji pageidautų kitaip.
Tiesa, kremavimas vis dar apipintas mitais ir netgi sąmokslo teorijomis. Viename Lietuvos krematoriumų artimasis prieš kremuojant mirusįjį paprašė išpjauti jo šlaunikaulį, kad asmuo nebūtų klonuotas.
Ir visgi kremavimo poreikis, pasak vieno iš dviejų Klaipėdoje veikiančio krematoriumo vadovo, auga ir jo populiariumas didėja. Jeigu prieš metus žmonės laidojimą tradiciniu būdu ir kremavimą rinkdavosi panašiai, tai laidojimas urnose šiuo metu jau perkopė daugiau nei 50 procentų.
„Tam tiesiogiai įtakos turbūt turi tai, kad lietuvaičiai renkasi Lietuvoje veikiančius krematoriumus ir šiek tiek mažiau važiuoja į užsienį, į Latviją, į Lenkiją“, – tvirtino „Cremeins“ direktorius Justinas Savickas.
Anot direktoriaus, neva taip yra dėl konservatyvaus lietuvių požiūrio. Nors, pavyzdžiui, Lenkijoje pats kremavimo procesas kainuoja apie 300 eurų, kai Lietuvoje – nuo 300 iki 400 eurų.
„Kremavimo kaina sudaro du pagrindiniai elementai. Tai yra kremacijos kaina ir kelionė nuvežti. Jeigu žvelgti proporcingai, gal kremacijos kaina yra šiek tiek brangesnė, bet yra taikomi įvairūs aplinkosauginiai reikalavimai, dėl to ta kaina ūgteli“, – sakė J. Savickas.
Tad, anot krematoriumo direktoriaus, sudėjus kelionės kaštus į Lenkiją – kremuoti palaikus kiek pigiau Lietuvoje. O Klaipėdos miesto gyventojams teks susimokėti privatininkams ir už urnos vietą kolumbariume. Mat 140 Klaipėdos miesto savivaldybės nišų urnoms užsipildė per porą metų.
„Šiai dienai valstybės lėšomis įrengtų kolumbariumų Klaipėdos miesto kapinėse mes neturime ir todėl skirti, ką laidojimui, mes negalime“, – kalbėjo Klaipėdos miesto savivaldybės atstovė Daiva Breivė.
Vilniaus mieste veikia 3 savivaldybės lėšomis įrengti kolumbariumai. Ir nors laidojimų urnose Vilniuje kasmet didėja 5 procentais, visgi kremuotų palaikų laidojimo procesai lėtesni negu kitose savivaldybėse. Sostinėje tik apie 20–30 procentų asmenų palaikų laidojami urnose.
„Yra likusių maždaug laisvų apie 800 vietų, tai vat ir skaičiuojam 230–250 vietų reikia per metus. Jeigu su padidėjimu truputėlį, tai mes kokiems 3 metams turim“, – teigė komunalinio ūkio poskyrio vedėja Judita Nauckuvienė.
Ir visgi Vilnius ieško vietų savivaldybės lėšomis naujiems kolumbariumams įrengti.
Panašu, kad jų gali tekti ieškoti ir Kaune. Mat iš viešosiose kapinėse įrengtų beveik 1400 nišų, 1000 jų jau panaudota. Jei prieš 8 metus Kaune buvo laidojama 15 procentų kremuotų žmonių palaikų, tai pernai šis skaičius siekė net 67 procentus.
