Praėjus lygiai 15 metų nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą, Europos aikštėje kalbinta moteris teigė, kad per tuos metus gyvenimo kokybė itin pagerėjo:
„Gyvenimas pagerėjo stipriai. Mentalitetas pagerėjo. Gal kažkaip daugiau šypsotis pradėjom. Pasaulio pamatėm. Žodžiu, labai gerai viskas. Labai džiaugiuosi.“
„Žinoma, pensininkams šiek tiek pensija mažoka. Taip tai viskas būtų gerai. Pusė bėdos. Na aišku, ne kaip buvo anksčiau, kaip sako. Aš patenkintas“, – kalbėjo pensininkas Antanas.
„Jeigu nebūtume ES, kaip atrodytume dabar? Greičiausiai turėtume pripažinti, kad esame trečiojo pasaulio valstybė“, – savo pamąstymais dalinosi jaunas vyras.
Išties praėjus 15 metų kiekvienas buvimą ES vertina žvelgdamas į savo gyvenimą. O apklausos rodo štai tokius skaičius: lietuviai per 15 metų išlaiko pirmą vietą tarp labiausiai ES pasitikinčių žmonių. ES pasitikėjimo vidurkis yra 42 proc., o lietuvių pasitikėjimas siekia net 65 proc.
„Ekonominė pažanga yra tikrai akivaizdi, bet sakyčiau daug svarbesnė ir nauda, ir pasekmė, tai yra ir žmonių laisvės, pilietinės teisės, galimybė kurti savo bendruomenę, galimybė investuoti į savo žinias, į savo ateitį. Tai yra mūsų jaunimo galimybė studijuoti ir džiaugtis ERASMUS+ programomis, tai yra be jokios abejonės ES investicijos, kurios per tuos 15 metų sudarė beveik 21 mlrd. eurų ir pakeitė daugelio mūsų miestų ir miestelių veidą, švietimo ir sveikatos įstaigas“, – apie Europos Sąjungą kalbėjo Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.
Tiesa, nors dauguma lietuvių pasitiki ES, štai euro įvedimą prieš kelerius metus ir tuo metu vykusį kainų kilimą žmonės daugiau vertina neigiamai.
„Man geriau, kai litas buvo. Aš jaučiau, kad turiu pinigų, o dabar nieko nėra. Tai va", – teigė moteris.
Ekonomistas Žygimantas Mauricas paneigė valiutos keitimo ir kainų kilimo sąsajas sakydamas, jog didesne dalimi – tai sutapimas:
„Euro įvedimas sutapo su kainų pakankamai ženkliu kilimu, kurį sąlygojo, manyčiau, mažesne dalimi Euro įvedimas, didesne dalimi sutapo, kad ekonomikos pakilimo periodą mes turėjome. Turėjome panašų kainų augimą 2006–2007 metais.“
Ekonomistas tikina, kad jei 2004 m. įstojant į ES mūsų atlyginimai nuo europinių vidurkio atsiliko 4 kartus, dabar atsiliekame tik 2 kartus:
„Bet pažiūrėjus vėlgi, kas įvyko toms šalims, kurios neįstojo į ES, ypatingai mūsų kaimynams Baltarusijai, Ukrainai, Moldovai. Tai matome, kad tas skirtumas ekonominis yra labai didelis. Tarkime, darbo užmokesčio skirtumas tarp Ukrainos ir Lietuvos yra praktiškai identiškas, kaip tarp Lietuvos ir Skandinavijos.“
„Kitas dalykas labai svarbus, ir ką, manau, pavyko pasiekti, tai vis tik Lietuva tapo pilnavertė ES nare, supranta ES vidinius politinius koridorius, aktyviai dalyvauja sprendimų priėmimo procesuose. Tai yra svarbu, nes iš esmės joks klausimas Europoje nėra tik vienos valstybės reikalas, visi klausimai yra daugiau mažiau bendri, ir svarbu, kad Lietuvos balsas yra girdimas. Aš manau tą išnaudoja ir mūsų piliečiai, ką matome tiek studijų, tiek kelionių, tiek kitais pavidalais“, – Lietuvos ir ES santykį komentavo politologas Linas Kojala.
Jei nebūtume įstoję į ES, anot politologų, šiuo metu būtume panašesni į kaimyninę Baltarusiją. Ekonomistai sako, kad ES investicijos, padalinus visiems gyventojams būtų po 7000 eurų kiekvienam, sukūrė kone 50 proc. visų mūsų ekonomikos augimo per 15 metų.
Ir nors nuo ES vidurkio pagal gyvenimo lygį dar atsiliekame, anot politologų – daug kas priklauso nuo mūsų vidinių politinių sprendimų: jie formuoja šalies mokesčių, socialinę, sveikatos ir švietimo politiką.
