Prezidento rūmuose Varšuvoje Andžejus Duda džiugiai priima 40 min. vėluojantį svečią iš Paryžiaus. Abu juokauja ir šypsosi – rodos, nebūta pastarųjų kelerių metų Lenkijos ir Prancūzijos nesutarimų: pradedant lenkų valdžios netikėtu sprendimu nepirkti prancūzų gamybos sraigtasparnių už 3 mlrd. eurų 2016 m., kai dėl to buvo beveik sutarta; ir baigiant Paryžiaus kritika Varšuvai dėl migrantų, teismų ir energetikos politikos.
Kad ir kaip ten būtų, skelbiama, kad Macronas dabar bando patraukti Lenkiją savo pusėn. Iš Bendrijos išstojus JK – viena didžiausių Lenkijos ekonomika tampa dar svarbesnė.
Draugystę sutvirtinti siekiama įvairiomis investicijomis ir sutartimis. Paryžiaus delegacijoje ir užsienio reikalų, finansų, aplinkos ir gynybos ministrai. Gynybos sritis Dudai, panašu, itin įdomi.
„Kalbėsime apie dalyvavimą Europos tanko projekte; bendradarbiavimą gynybos pramonėje. Mes norėtume prisidėti prie šio projekto ir trumpai kalbant – jei prisidėsime prie tankų kūrimo, norėtume jais ir apsiginkluoti. Kartu stiprindami Europos ekonomiką“, – sako Lenkijos prezidentas Andrzej Duda.
Europos tanko projektas pradėtas dar 2012 m. vokiečių ir prancūzų. Siekiama sukurti naujos kartos europietišką tanką, kuriuo būtų galima pakeisti Europoje dar tarnaujančius senus sovietinius. Pavyzdžiui, lenkai esą turi kone pusę tūkstančio jau pasenusių rusiškų tankų, kuriais, anot ekspertų, jau laikas atsikratyti.
Macronas savo ruožtu per susitikimą ramino rytų europiečius, kad jo šiltas bendravimas su Rusijos prezidentu nekelia pavojaus.
„Prancūzija netapo prorusiška, kaip kartais tenka išgirsti. Prancūzija nei prorusiška, nei antirusiška. Esame proeuropietiški. Ir kai pasižiūrime į žemėlapį, manau, ir jūs, prezidente, tai matote – Rusija yra Europoje, nors ir ne Europos Sąjungoje. Ji mūsų kaimynystėje“, – pasakoja Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Prancūzijos prezidentas antradienį vyks į Krokuvą, kur lankysis karališkoje Vavelio pilyje ir sakys kalbą Jogailos universitete.
