Ankstyvą rytą į Valdovų rūmų kiemą įvažiuoja Lenkijos gynybos ministro Mariuszo Blaszczako kortežas. Svečią prie išsirikiavusių Lietuvos karių pasitinka krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Šis susitikimas istorinis – pirmoji dvišalė gynybos ministrų taryba. Vyriausybių atstovai, taip pat ir kariuomenių vadai už uždarų durų posėdžiauja ilgiau nei dvi valandas. Po intensyvių kalbų apie Baltijos regiono saugumą pasirašoma sutartis dėl glaudesnio valstybių bendradarbiavimo gynybos srityje. Sukirtęs rankomis ministras Karoblis sako, kad šis susitarimas primena bendrystę užgimusią prieš šimtmečius.
„Grįžtame prie šimtmečiais išbandytų mechanizmų ir bendradarbiavimo. Einame prie to, kad kažkas panašaus kaip prieš Žalgirį ir Oršą“, – sako ministras Raimundas Karoblis.
Karoblis pabrėžia, jog abi valstybės supranta, kad bendras priešininkas pajėgumus telkia tiek žemyne, tiek Kaliningrado srityje, tad kaimynėms būtinas bendras atgrasimo planas ir pratybas.
„Specifiniai klausimai, kurie kelia iššūkius visam regionui, tai yra ir oro gynyba, gynybos planavimas, jūrų vaizdo stebėjimas, komunikacija. Visi klausimai yra regioniniai, todėl bendradarbiavimas pirmiausia tarp Lietuvos ir Lenkijos yra išimtinės svarbos“, – pasakoja R. Karoblis.
O prieš atvykdamas į Valdovų rūmus ministras Blaszczakas aplankė koplyčią Rasų kapinėse, kur lapkritį amžinajam poilsiui atgulė 1863–1864 m. sukilimo dalyviai ir vadai. Svečias pabrėžia, kad bendros istorijos dvasia pasitinka ir šiose salėse, tad artimiausiu metu Lenkijos įsigyjamos ilgo nuotolio oro gynybos sistemos „Patriot“ bei naikintuvai F-35 taip pat taps bendru regiono saugumo garantu.
„Sutikimas vyksta simbolinėje vietoje, kur kabo mūsų bendrų valdovų, kunigaikščių paveikslai. Čia, kaip ir prieš 400 metų, kai gyvenome bendroje valstybėje, kuri garantavo mums saugumą“, – teigia gynybos ministras Mariusz Blaszczak.
Bendrus tikslus parašais įtvirtino ir Lietuvos bei Lenkijos kariuomenių vadai –viena iš mūsiškių bei lenkų brigada prisijungs prie Tarptautinio Šiaurės Rytų divizijos štabo. Pagrindinis tikslas ginti – regiono Achilo kulnu vadinamą Suvalkų koridorių – apie 100 kilometrų Lietuvos-Lenkijos pasienio ruožą, kuris vakaruose ribojasi su Kaliningradu, o rytuose su Baltarusija. Manoma, kad kilus konfliktui priešai bandytų atkirsti šią teritoriją. O tai padarius pagalba iš NATO sąjungoininkų vakaruose sausumos keliais neatvyktų.
„Ginti jo dabar nereikia, svarbiausia priešą atgrasinti. Antras dalykas – mes galėsime konsoliduoti savo pajėgas, galėsime kartu vesti pratybas, taip pat ši sutartis leis koordinuoti gynybinius planus ir esame numatę daug priemonių“, – kalbėjo kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
Buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius sako, jog Suvalkų koridorius yra jautrus ir rusams, mat jiems vienintelę prieigą prie Baltijos jūros – Karaliaučių supa NATO valstybės. Tiesa jau ir dabar atgrasinimo mechanizmas užsikūręs – tiek Baltijos šalyse, tiek Lenkijoje budi amerikiečiai, vokiečiai, kitų aljanso sąjungininkų kariai bei technika ir jų įtaka kasmet didėja.
„Negalvokime antrojo pasaulinio karo lygiu, kad naktis, kažkas ateis netikėtai. Palydovų pilnas dangus ir jų galimybės stebėti yra iki pelytės, kuri laksto ant žemės. Kiekvienas krustelėjimas kovinės technikos, judėjimas, yra matomas ir fiksuojamas“, – sako buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius.
Po oficialiosios dalies Valdovų rūmuose Lietuvos ir Lenkijos gynybos ministrai popiet patraukė link Daukanto aikštės, kur susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda.
