TV3 žinių „Dienos komentare“ Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas atsakė, kaip mums sekasi šio tikslo siekti.
Kodėl Lietuva atsitraukė ir nustojo bandyti blokuoti sankcijų Rusijai švelninimą?
Neatsitraukė. Mes radome formulę, kuri būtų priimtina visoms šalims. Rusijai sankcijos ir toliau stiprėja, jai tai nėra palanku. Turėkime omenyje, kad ten buvo įrašytos kelios oligarchų pavardės, kam nereikėtų taikyti sankcijų, tai mes tam pasipriešinome, tų pavardžių neliko.
Faktas, kad sankcijos stiprėja, bet, jeigu jūs manęs klaustumėte, ar įmanoma, kad Europos Sąjunga toliau stiprintų sankcijas kaip tam tikrą apynasrį Rusijai, tai tą padaryti bus vis sunkiau ir sunkiau. Atsiranda atskirų valstybių, interesų, grupių, tam tikras nuovargis ir pradedama svarstyti, kad galbūt jau sankcijų užtenka, kad galbūt, nors, mano požiūriu, tai yra pavojinga, derėtis, kalbėti su Rusija, nes jau įsitvirtina nuostata, kad ji yra tiek nusilpusi.
Kodėl nėra bendrų sprendimų NATO sprendimų dėl Baltijos ir mūsų oro gynybos?
Madrido susitikime buvo įtvirtinta nuostata, kad judame link tam tikrų, konkrečių modalumų ir dabar mūsų aiškus noras yra, kad oro policijos – lėktuvų, kurie pakyla pajudėti, fotografuoti, stebėti rusų lėktuvus, kurie įskrenda į mūsų erdvę, misija taptų oro gynybos misija. Kad jie taptų labiau koviškai parengti, su „Oras–oras“ gynybos sistema, kur jau būtų galima kalbėti, jog mes turime naikintuvus, kurie gali numušinėti ir raketas.
O jų skaičius liktų toks pat?
Čia jau yra tolimesnių diskusijų ir sprendimų klausimas.
Bet, pone Kasčiūnai, kokia gali būti oro gynyba su keliais lėktuvais?
Turėkime galvoje, kad Rusija su savo resursais, kurių daug prarado Ukrainoje, dabar turi rimtai galvoti, ar gali provokuoti NATO šiuo laikotarpiu. Kažkada, galbūt atsigavusi – taip, bet šiai minutei ne, mes turime laiko. Aš manau, kad 3–5 metus mes turime.
Daugiau išgirskite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
