Prie vieno iš prekybos centrų Šiauliuose savaitgalį gausu automobilių latviškais numeriais. Tokios išvykos į Lietuvos prekybos tinklus kaimynams, gyvenantiems arčiau sienos su mūsų valstybe, kasdienybė.
Latvių šeimynėlė iš Rygos sako, kad pas mus apsiperka bent kartą per mėnesį, tačiau jų giminės į Lietuvą vyksta lyg pagal grafiką – kas savaitgalį. Pagrindinė priežastis pigesnės, geresnės kokybės prekės:
„Jogurtas – dvigubai. Tas pats pienas.”
„Trečdaliu, dvigubai tikrai. O jei su akcija, tai ir dar daugiau.”
Vyras ir moteris nepatenkinti, kad jų šalyje už tokius pat produktus, kartais net ir latviškus, tenka mokėti gerokai brangiau:
„Štai toks tualetinis popierius iš Vokietijos kainuos 6 eurus, o čia kainuoja 3 eurus.“
„Didžiuliai antkainiai. Mes taip pat keliaujam visur, o čia – arčiausiai iš Rygos.“
Pilnus maisto ir kitų produktų vežimėlius į savo mašinos bagažinę krauna ir kita latvių šeima. Jie taip pat vardija prekes, kurias perka Lietuvos, šįkart Šiaulių, parduotuvėse, nes čia jos pigesnės nei Latvijoje:
„Pienas čia – 0,59 euro, o pas mus – 1,19 euro. Viskas pigiau, visiškai viskas. Sultys pigesnės, viskas pigiau.“
„Daržovės, mėsos produktai, sūrių geras pasirinkimas ir pigiau nei Latvijoje.“
„Dvigubai mažiau, nei mes visą tai būtume pirkę Latvijoje. Du kartus. Mes dar prisipilam dyzelino, su pilnu baku galiu dvi savaites važiuoti į darbą. Pas jus čia kitokios kainos nei Latvijoje. Dėl to čia ir matau kas antrą mašiną iš Latvijos.“
Įprastą savaitgalį atvykstančios latvių šeimos sako, kad lietuviškose maisto parduotuvėse palieka bent 70-80 eurų. Perkant šventėms ši suma išauga du kartus ar net daugiau.
Prekybos centro „Norfa” atstovas Darius Ryliškis sako, kad iš tiesų Lietuvos prekybininkai stebi tokius savaitgalinius kaimynų atvykimus ir apsipirkinėjimus Naujojoje Akmenėje, Žagarėje, Joniškyje, taip pat ir Šiauliuose, bei kituose pasienio miesteliuose.
„Jau maždaug metus pasienio parduotuvėse su Latvija savaitgaliais būna labai daug latvių, kurie sudaro apie pusę pirkėjų. Šiokiadieniais būna vienas kitas latvis, bet savaitgaliais jų tikrai gausu“, – sako D. Ryliškis.
Braliukai apsipirkinėja, prisipildo pilnus bakus pigesnių lietuviškų degalų ir praleidžia kelias savaitgalio valandas labai artimame, tačiau užsienyje:
„Ir degalai pas jus pigesni, žinau, mes važiavome ir prieš mus mašina su latviškais numeriais užsuko į degalinę, dar čia apsipirkti, pasivažinėti, pasižvalgyti, toks savaitgalis.“
Aktyvesnį latvių pirkimą pastebi ir statybinių medžiagų, ir buitinės technikos pardavėjai. Statybinių medžiagų parduotuvėje Joniškyje latviai daugiausiai perka santechnikos, apdailos, šiltinimui reikalingas prekes, šildymo katilus.
„Pastaruoju metu, taip, jaučiam, apsilanko daug latvių pirkėjų, kurie apsižiūri, užsisako prekių ir nuperka nemažai, įvertindami tai, kad prekės pas mus pigesnės negu pas juos“, – pasakoja parduotuvės „Jupojos statybinės medžiagos“ vedėjas Alvydas Volfas.
Kitoje, Šiaulių „Ermitažo” statybinių ir apdailos medžiagų parduotuvėje, taip pat savaitgaliais girdėti latviški pokalbiai. Parduotuvės vadovai net išskiria prekes, kurių pirmiausiai ieško apsipirkti pas mus atvykę kaimynai.
„Labai populiarus sodo-daržo skyrius, gėlės apdailos prekės, grindų danga, plytelės labai jų mėgstamos. Iš santechnikos, tai vonios kambario baldai. Praktiškai viskas jiems yra įdomu, ir buitinė technika, o paskutiniu metu buvo aktualu ir kalėdinės prekės visos, dekoracijos, eglutės“, – teigia Šiaulių „Ermitažo” direktorė Jelena Mitkuvienė.
Kiek naudos Lietuvos ekonomikai atneša toks kaimynų apsipirkinėjimas mūsų šalyje, sunku paskaičiuoti, tačiau tikėtina, kad tai bent iš dalies kompensuoja mūsiškių keliones į pigesnių prekių parduotuves Lenkijoje ar pigesnio alkoholio paieškas toje pačioje Latvijoje.
