Kol žmonės sėdi užsidarę namuose ir galbūt kenčia nuo visai ne koronaviruso sukeltų sveikatos bėdų, nesnaudžia įvairaus plauko gyduoliai ar šiaip apsišaukėliai. Štai viename skelbime internete tautiečiams siūloma bet kuriuo paros metu tiesiai į namus išsikviesti kažką, kas ne tik pastatys lašelinę, kur tik nori suleis vaistų, dar atliks akupunktūrą, atsiveš lazerį ir, kad nepasirodytų per mažai, dar padės išsivaduoti nuo priklausomybių.
Žinoma, viskas pigiai ir „kokybiškai“. Laimė, medikai dar nepastebi nukentėjusiųjų nuo tokios ar panašios savigydos antplūdžio. Tačiau faktas tas, iki šiol įprastai atrodžiusios sveikatos priežiūros paslaugos žmonėms tiesiog neprieinamos.
Poliklinikų durys užrakintos, į vidų patenka tik pavieniai ligoniai, telefonu įrodę, kad tyrimai jiems būtini. Su šeimos gydytojais dabar visi prašomi konsultuotis telefonu, tačiau pacientų organizacijų atstovai jau vardija istorijas, kai gydymas per telefono ragelį rezultatų neduoda.
„Pradėjo kosėti, temperatūra pakilo. Išrašė gydytoja plataus spektro antibiotikus nepadarius jokių tyrimų, spėliojant, kokia diagnozė galėtų būti. Pavartojus antibiotikus nepagelbėjo, liepė tirtis dėl koronos, koronos nerado. Toliau išrašyti priešuždegiminiai vaistai“, – sako pacientų atstovė Eglė Kvedaraitė.
Kai niekas nė nežino, kiek išvis tęsis karantinas, pacientai nuogąstauja, kad dėmesys vien koronavirusui gali turėti labai blogų pasekmių.
„Pralaukę tą momentą, kada buvo galima diagnozuoti normaliai dar tik prasidėjusią ligą, ji bus įsisenėjusi, negydyta, galbūt gydyta netinkamais vaistais ir tada prasidės komplikacijos“, – pasakoja E. Kvedaraitė.
Beje, problema kažkam tapo ir nepageidaujamas nėštumas. Legaliai jį nutraukti karantino metu tapo sunkiai įmanoma. Sveikatos ministras moterims, galvojančioms apie nėštumo nutraukimą, davė savo patarimą. Tiesa, jis privertė išsižioti žmogaus teisių gynėjus.
„Gal tai būtų tinkamas momentas persvarstyti tokį apsisprendimą, apsisprendžiant to nėštumo nenutraukti. Aišku, tai yra jūsų sprendimas, bet tai vertinama ne kaip būtinoji medicininė pagalba“, – teigia sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Dar pacientai tvirtina žinantys atvejų, kai dėl koronaviruso laiku nespėja atvykti net greitoji pagalba. Visgi medikai tokius skundus vadina tik teorija ir didmiesčiams neaktualia. Pavyzdžiui, sostinėje į skubius iškvietimus pasirengę reaguoti apie 30 greitosios pagalbos automobilių.
„Bet, pavyzdžiui, rajonuose, kur yra 2-3 automobiliai, teoriškai gali būti tokia situacija. Jeigu išvažiuoja į Vilnių iš kur nors iš tolo“, – kalbėjo direktorius Zdislav Skvarciany.
Visgi, Vilniaus miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius pasakoja, kad per karantiną patys žmonės elgiasi protingiau ir be reikalo medikų į namus nebesikviečia.
„Kvietimų, kur mes važiuojam, išvažiuoja brigada, yra 300-350. Anksčiau būdavo 400. Aš galvoju, žmonės sąmoningi ir tikrai mažiau skambučių, kur nereikėtų kreiptis į greitąją pagalbą“, – sako Z. Skvarciany.
Tuo metu ligoninėse, taip pat – ir Santaros klinikose, priimančiose sunkiausius Covid-19 pacientus, sustabdyta ir daug planinių operacijų bei procedūrų. Gydytojų bendruomenė irgi mato poreikį kuo greičiau pradėti teikti vis daugiau medicinos paslaugų. Žinomas šeimos gydytojas, profesorius Vytautas Kasiulevičius vardija, kokioms pacientų grupėms reikalinga didžiausia pagalba.
„Daugiausia žmonių kasmet miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir su jomis susijusių komplikacijų. Tai yra labai svarbu. Antra didelė grupė pacientų yra onkologiniai pacientai. Skiepijimai – vaikai, kuriuos reikia skiepyti. Kai kuriuos skiepus galima atidėti, bet nepaskiepyti vaikai gali sirgti dar sunkesnėmis ligomis negu COVID-19“, – pasakoja gydytojas V. Kasiulevičius.
Vyriausybė ir medikų atstovai dabar kuria planą, kaip ir kada saugiai atnaujinti sveikatos priežiūros paslaugas žmonėms. Tam suburta darbo grupė.
„Apie tai galvojama. Tai turi būti saugu tiek paslaugas teikiantiems medikams, tiek žmonėms, kurie atvyksta į įstaigą, kad nebūtų užkrato plitimo nuo paciento pacientui. Ir kad personalas būtų apsaugotas“, – teigia A. Veryga.
Pasak V. Kasiulevičiaus, užtikrinus saugumą pacientai galėtų pasidaryti daugiau tyrimų, gauti tiek ambulatorines, tiek stacionaro paslaugas. Visgi artimiausiomis savaitėmis proveržis vargu ar bus, viską lems susirgimų koronavirusu kreivės.
„Kai mes tokį stabilumą pajusim bent 10 dienų, tada, greičiausiai, galėtume priimti tokius sprendimus. Mano tokia nuomonė“, – kalbėjo V. Kasiulevičius.
Pirminiai darbo grupės sprendimai dėl gydymo paslaugų atnaujinimo turėtų paaiškėti ketvirtadienį.
