Kompiuterinių pramogų įrangos parduotuvė Vilniuje Šiaurės miestelyje atsidarė prieš pusmetį, pernai lapkritį, ir padirbusi vos 4 mėnesius dėl karantino buvo priversta lankytojams užverti duris. Šiuo metu įmonė mėgina iš padėties suktis prekiaudama internetu ir laukia, kada vėl galės priimti pirkėjus.
„Ne tik parduotuvė, bet ir salonas, kur galima pasibandyti, pasikonsultuoti su užkietėjusiais žaidėjais, tokiais kaip aš“, – sako vadybininkas Arvydas.
Šiame prekybos kvartale savo parduotuves ir klientų aptarnavimo salonus yra įkūrę ir daugybė kitų įmonių. Tačiau dėl karantino daugumai jų teko duris užrakinti ir prekiauti internetu. Tik kai kurios įmonės prie įėjimų pasistačiusios štai tokius stalus, ant kurių lauko sąlygomis aptarnauja pavienius pirkėjus.
Penktą savaitę karantino skaičiuojantis verslas labai laukia, kada gi vyriausybė leis atverti parduotuvių ir salonų duris.
„Verslas suinteresuotas kuo greičiau atsidaryti. Valstybės pagalbos dydžiai nėra pakankami, kad tu galėtum kaip sofos ūkininkai gauti išmokas ir nieko nedaryti“, – pasakoja darbdavių atstovas Danas Arlauskas.
Vyriausybė jau rytoj ketina pradėti švelninti karantino sąlygas prekybai ir paslaugoms. Dar šią savaitę rengiasi leisti vėl priimti klientus ne maisto prekių parduotuvėse, įvairiose taisyklose. Joms keliama sąlyga turėti atskirą įėjimą tiesiai iš lauko į vidų, vienu metu aptarnauti tik vieną klientą ir ne ilgiau kaip 15 minučių. Tad grožio salonams ir kirpykloms vyriausybė dirbti dar neleis.
„Dėl grožio salonų ir panašių įstaigų, kol kas yra nesaugu, nes kontaktas yra ilgas, teikti tokias paslaugas su apsaugos priemonėmis nelabai realu. Makiažą padaryti su veido kauke būtų sudėtinga padaryti, kaip ir su kirpimo paslaugomis“, – teigia sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Po mažųjų parduotuvių atidarymo vyriausybė stebės koronaviruso plitimą šalyje, ir jei jis nekels pavojaus, svarstys grožio salonų, lauko kavinių atidarymą. Pagal vyriausybės grafiką, gegužę atsivers galimybės dirbti jau ir didesniems prekybos centrams – iki 2 tūkst. kvadratinių metrų ploto su jų viduje įrengtomis parduotuvėlėmis bei restoranais. O birželį galbūt klientus galės priimti jau ir didieji prekybos centrai, sveikatos įstaigos, sporto klubai.
„Šiuo metu yra keli scenarijai, bet viskas priklauso nuo epidemiologinių skaičių, kaip mes, tikiuosi, išlaikėme egzaminą per Velykas. Per savaitę turėtų paaiškėti, ar nebuvo protrūkio. Laipsniškas ekonomikos veiklų atsivėrimas turėtų prasidėti, jei skaičiai atitiktų mūsų lūkesčius“, – kalbėjo viceministrė Jekaterina Rojaka.
Tuo metu Prezidentas ragina kiekvieną karantino švelninimo žingsnį žengti tik gerai pasvėrus, ar jis nepaskatins viruso plitimo.
„Mes su šiuo virusu gyvensime vidutinį laikotarpį, greičiausiai, kol bus sukurta vakcina, tai yra metai, pusantrų, gal dar ilgiau. Todėl svarbu labai atidžiai įvertinti pandemijos plėtrą ir priimti pamatuotus sprendimus. Geriau priimti keletą dienų vėliau nei per anksti“, – sako Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.
Jau mėnesį karantine besikapstantys verslininkai sveikina vyriausybės užmojus švelninti karantino sąlygas, tačiau skundžiasi niekaip nesulaukiantys vyriausybės taip žadėtos paramos, o dėl tokio delsimo didėja ir bedarbių gretos.
„Iki galo dar nepatvirtintos visos priemonės, kalbant apie mikrokreditavimą, garantijas, prastovų apmokėjimą“, – pasakoja darbdavių atstovas Danas Arlauskas.
Lengvatines paskolas su dviejų dešimtųjų metinėmis palūkanomis nuo karantino nukentėjusioms įmonėms vyriausybė žada mokėti dar tik po savaitės. Taip pat tik rytoj vyriausybė rengiasi patvirtinti nuomos mokesčių nukentėjusiam verslui subsidijas. Valstybė siekia, kad naštą pasidalintų visos trys pusės- valstybė, nuomotojas ir nuomininkas. Nuomotoją reikalauja padaryti 30 proc. nuolaidą, tuomet nuomininkui tektų susimokėti 30 proc. mokesčio, o valstybė apmokėtų likusius 40 proc.
