Naujoji vyriausybė atsigręžia į prastovose dėl karantino atsidūrusius darbuotojus ir jų darbdavius. Jiems išmokos turėtų didėti. Vyriausybė toliau nori mokėti ir 200 eurų siekiančias darbo paieškos išmokas, tačiau jas skirstys kur kas griežčiau – tariamiems bedarbiams jų nedalys. Laukia ir šiek tiek padidinti vaiko pinigai, pensijos.
Per karantiną kompiuterių taisykla Marijampolėje sulaukia perpus mažiau klientų nei anksčiau. 13 darbuotojų samdantis įmonės savininkas jau svarstė trečdalį jų atleisti, tačiau pasirinko kitą variantą – pusę jų išleido į prastovas.
„Galvojome trečdalį darbuotojų visiškai atleisti, kad Darbo biržoje gautų kompensacijas. O paskui pagal situaciją. Išėjo į prastovas, nes darbų kiekis sumažėjęs. Iš kitos pusės, jei kažkuris būtų užsikrėtęs, turėtų kontaktą netinkamą, kad įmonėje turėtume dirbančią antrą grupę“, – sako įmonės savininkas Algis Padvelskis.
Įmonės savininkas nepraranda vilčių po karantino atsitiesti ir susigrąžinti klientus, tad ir daugiau darbuotojų dar tikisi, reikės. Be to, Užimtumo tarnyba per prastovas moka kompensacijas, tad darbuotojus ne atleido, o paleido pailsėti.
„Vyriausybė kai paremia, šiaip taip išsilaikytume. Šita vyriausybė žada dar daugiau paremti, tai būtų pusė bėdos. Bet po karantino kaupiasi visi mokesčiai, dalis darbų. Kaip juos pasivyti? Nežinau, kaip mes paskui išsilaikytume“, – pasakoja A. Padvelskis.
Naujieji valdantieji prastovų subsidijas žada dar dosnesnes. Prastovos metu darbo vietas išlaikantiems darbdaviams nuo kitų metų vyriausybė nusprendė kompensuoti ne 70 procentų, o visą darbuotojų darbo užmokestį ir nebereikalauti prisidėti darbdavį. O maksimali subsidija bus didesnė ir sieks nebe pusantro, o du minimalios mėnesio algos dydžius. Tai yra 831 eurą į rankas. Tokia parama verslas galėtų pasinaudoti iki kitų metų vidurio.
„Turim kliautis gera valia, kad kai skirta valstybės parama, nueis ten, kur turi būti. Kalbant apie prastovas, mes palengvinome galimybę, kad parama eitų paskui darbuotoją. Panaikinome darbdaviui būtinybę prisidėti“, – teigia ministrė Monika Navickienė.
Tuo metu profesinės sąjungos ragina darbuotojus būti budrius ir reikalauti iš darbdavių prastovų metu atlyginimą mokėti laiku, antraip skųstis Darbo inspekcijai.
„Mes turime aiškiai žinoti, kad darbuotojams skirti pinigai nuguls jų kišenėse, bet neužsiliks darbdavio kišenėje, kas buvo pavasarį ir vasarą, turėjom tokių signalų“, – kalbėjo profsąjungų pirmininkė Inga Ruginienė.
Nors praėjusios vyriausybės sprendimu bedarbių gaunamos 200 eurų darbo paieškos išmokos ir sulaukė kritikos, mat jas graibstė dirbti net nesirengiantys asmenys, ir naujoji vyriausybė siūlo toliau mokėti šias išmokas. Tiesa, Užimtumo tarnyba ketina gavėjų ratą suriaurinti, kad jas gautų tik tie, kas iš tiesų neteko darbo ekstremalios situacijos ar karantino metu.
Per karantiną nukentėjusiems savarankiškai dirbantiems asmenims vyriausybė siūlo ir toliau mokėti 257 eurų kompensacijas, kurios pakanka tik būtiniausiems išgyvenimo poreikiams.
Dešinieji nuo pandemijos nukentėjusioms įmonėms ketina ir toliau teikti lengvatines paskolas, atidėti įmokas „Sodrai“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tiesa, ar mokės verslininkams nuomos kompensacijas, vyriausybė dar svarsto, nors verslas jų ir labai prašo.
„Kad paliktų nuomos subsidiją. Kavinėje ar parduotuvėje dvi pagrindinės sąnaudų eilutės: darbuotojai ir nuoma. Jei tu sustojęs, subsidijomis prastovoms gali pasidengti darbuotojų kaštus, nuomos dalykai niekur neina“, – kalbėjo Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Kovai su pandemija valdantieji nusprendė papildomai skirti beveik milijardą eurų. Dėl to didėja kitų metų biudžeto deficitas. 7 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitą Saulius Skvernelis laiko per dideliu, o kad grąžintų didėjančią valstybės skolą, anot jo, valdantieji turės didinti mokesčius. Nors premjerei I. Šimonytei tokie gąsdinimai kelia juoką, ji neneigia, kad didinti mokesčius ateityje visgi gali.
„Reikės didinti mokesčius arba naujus sugalvoti mokesčius ir mažinti viešojo sektoriaus finansavimą, kad spiralinis skolos augimas neįsuktų mus į pavojingą verpetą“, – kalbėjo Seimo narys, „valstietis“ Saulius Skvernelis.
„Leiskite ironiškai nusijuokti, Skvernelis į biudžetą neįtraukė milijardo išlaidų, kurios reikalingos COVID situacijai suvaldyti. Anam biudžeto projekte nebuvo 5 proc. BVP deficito, jis buvo didesnis nuo pat pradžių“, – sako ministrė pirmininkė I. Šimonytė.
Patvirtinti kitų metų šalies biudžetą Seimas ketina jau kitą savaitę. Jame numatyta, kad senatvės pensijos padidės 9 proc. ir vidutinė pensija sieks 413 eurų. 10 eurų padidės ir vaiko pinigai, o minimali alga į rankas bus 20 eurų didesnė ir sieks 467 eurus.
