Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta sakė, kad naujame biudžete numatyta daugiau lėšų pensijoms. Esą tai tiesiogiai siejasi su prezidento gerovės valstybės vizija.
„Vyriausybės patvirtintas valstybės ir kitų socialinių fondų biudžetai atliepia tam tikrus pokyčius, apie kuriuos prezidentas kalbėjo dar spalio mėnesį“, – nuotolinėje konferencijoje kalbėjo patarėjas.
Anot jo, gerai, kad padidintos išlaidos socialinei sričiai, nes ir pandemijos metu reikia spręsti socialines problemas.
Didelį pensininkų skurdą ir pajamų nelygybę esą galima mažinti tik tuomet, kai pensijos didėja sparčiau nei darbuotojų atlyginimai.
„Šiame patikslintame biudžeto projekte yra numatyta daugiau lėšų socialinei apsaugai. Pavyzdžiui, papildomam pensijų indeksavimui. Praėjusios Vyriausybės biudžete nebuvo numatyti tie papildomi 75 mln. eurų, kurie yra numatyti dabar.
Tai tiesiogiai siejasi su prezidento gerovės valstybės vizija, kadangi mes matome ilgalaikę sisteminę šalies problemą – pensininkų skurdą. Jisai siekia beveik 35 proc. ir jį mažinti galima tik nuosekliai kiekvienais metais investuojant į papildomą, spartesnį pensijų indeksavimą, didinimą, aplenkiant vidutinį pajamų augimą“, – aiškino S. Krėpšta.
Dėl didesnių išmokų gerokai didėja valstybės biudžeto deficitas ir bendra sukaupta skola.
„Žvelgiant į ilgesnę perspektyvą, turi būti suformuotas valstybės skolos mažinimo planas tam, kad atlaikę šią krizę vėlgi kauptume fiskalinius rezervus“, – įspėjo patarėjas ir pridūrė, kad krizės, kurioms prireikia lėšų kartojasi maždaug kas 10 metų.
S. Krėpšta taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvos viešieji finansai yra per maži ir šiuo klausimą Vyriausybė turės spręsti per ateinančius ketverius metus.
Anot patarėjo, mokestinės pajamos turi siekti bent 35 proc. bendrojo vidaus produkto, kad būtų pakankamai lėšų užtikrinti tinkamas viešąsias paslaugas.
„Tai yra toks optimalus lygis, kuris atitinka šalies ekonominio, socialinio išsivystymo lygį ir leidžia finansuoti viešąsias paslaugas atitinkamu kokybės lygiu ir užtikrinti pakankamą kokybę tokių svarbių paslaugų, kaip medicina ar švietimas. Čia gerovės biudžetas turi būti subalansuotas ir didesnis, nei yra šiuo metu“, – kalbėjo patarėjas.
Anot jo, didinti valstybės pajamas, surinkti daugiau mokesčių naikinant neapskaitomą ekonomiką ir atsisakant mokestinių lengvatų. Esą prezidentas teigiamai vertina naujosios koalicijos savo programoje yra iškėlusi lūkestį adekvačiai finansuoti viešąsias paslaugas ir didinti mokestinės sistemos teisingumą.
Valstybės biudžeto įstatymo projekte 2021 metų valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sudaro 11,25 mlrd. eurų.
2021 metų valstybės biudžeto asignavimai išlaidoms ir turtui įsigyti, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sudaro 15,82 mlrd. eurų.
Biudžeto asignavimai viršija pajamas 4,57 mlrd. eurų. Šias lėšas Lietuvai reikės per kitus metus pasiskolinti ir kada nors ateityje grąžinti.
Finansų ministerijos duomenimis, atnaujintame biudžete išlaidos padidintos daugiau kaip 1,23 mlrd. eurų. Didžiausia jų dalis bus skirta koronaviruso pasekmių mažinimui.
