„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad sugriežtintas karantinas pradėtas per vėlai.
„Jis turėjo prasidėti prieš mėnesį ar du tam, kad netaptume, daugiausiai užsikrėtusių asmenų per savaitę, valstybe. Karantinas vėluoja, todėl reikia tikėtis, kad pritaikytų priemonių užteks tam, kad viruso plitimas būtų sustabdytas ir pandemija būtų suvaldyta.
O ekonominių pasekmių turėsime mažiau negu turėjome pirmojo karantino metu, nes tuo metu buvo prislopinta vidaus paklausa dėl mažesnių galimybių apsipirkinėti ir dėl kai kurių įmonių sustabdytos veiklos ir sumažėjusio eksporto“, – sakė ekonomistas.
Anot jo, dabar situacija priešinga – eksporto užsakymai didėja, prekių paklausa didelė visame pasaulyje. Euro zonos pramonė klesti ir nėra ženklų, kad Lietuvos pramonė sustotų. O 80 proc viso Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) sudaro eksportas.
„Vis tik nuostolių vėl patirs turizmo, apgyvendinimo, viešojo maitinimo sektoriai, tačiau jie sudaro dešimtadalį Lietuvos ekonomikos. Todėl šie sektoriai vėl turės būti remiami valstybės, kad būtų sumažinti jų praradimai“, – komentavo N. Mačiulis.
Daugiausiai nuostolių patirs prekybininkai?
Kiti ekonomistai išskyrė prekybos ir paslaugų sektorius. Anot jų, jie šiuo metu patirs didžiausius nuostolius.
Pasak ekonomisto Mariaus Dubnikovo, sugriežtintas karantinas neigiamai atsilieps Lietuvos ekonomikai.
„Kris vartojimas. Numatoma, kad karantinas užtruks 6 savaites. Prekybininkai praras dalį metinės apyvartos. Reikia, atkreipti dėmesį, kad šiuo šventiniu laikotarpiu vartojimas būna didžiausias. Prekybininkai užsidirba beveik visiems metams“, – aiškino ekonomistas.
Vis tik, anot M. Dubnikovo, karantinas buvo būtinas, nes kitos išeities, suvaldyti koronavisuso pandemiją, nėra. Tačiau tie verslai, kurie šiuo metu uždaromi, turi būti remiami valstybės.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigė, kad ekonomikos smukimas bus didesnis negu buvo prognozuota.
„Anksčiau prognozavome, kad ekonomika paskutinį šių metų ketvirtį smuks 3,6 proc. Dabar jau matome, kad nuosmukis bus didesnis.
Šiuo metu ekonomikos aktyvumas panašus į tokį, koks buvo balandžio mėnesį. Tik reikia pastebėti, kad tik priartėjome prie pirmojo karantino ekonomikos aktyvumo, bet tikrai negrįžome į jį. Tada daug pramonės įmonių buvo sustabdžiusios gamybą. Dabar pramonės ir transporto įmonės dirba kaip dirbusios“, – pastebėjo ekonomistas.
Anot jo, pasimetimo šiuo metu metu mažiau, visi jau žinome, ko laukti.
„Nors ekonomikos aktyvumas krenta, tačiau ne tiek daug, kiek krito pavasarį. Tačiau kitais metais sausį, matysime prastesnę situacija negu matome dabar, gruodžio mėnesį. Prekybininkai šiuo metu skundžiasi, tačiau jie dar galėjo prekiauti 2 gruodžio savaites. Jeigu karantinas būtų buvęs sugriežtintas anksčiau būtume turėję liūdnesnę padėtį“, – aiškino T. Povilauskas.
Vis tik ekonomistas pastebi, kad nuostolių neišvengsime.
„Prekybininkai ir paslaugų teikėjai, kurie šiuo metu negali dirbti, nukentės. Kiek daug? Sunku pasakyti, vienų pajamos gali kristi ir 100 proc., o kitų, kurie dar vykdo ir elektroninę prekybą gali kristi 50 proc. ar 80 proc.
Valdžios pagalba vėluoja
Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pastebėjo, kad karantinas ekonomiką veikia tiesiogiai.
„Nuo trečiadienio dalis verslų jau nebegali vykdyti savo veiklos, tai reiškia, kad jie iš karto jau netenka pajamų, tačiau įsipareigojimus vis tiek tenka vykdyti. Verslininkams reikės mokėti patalpų nuomą, darbuotojų atlyginimus.
Kaip verslininkams seksis dorotis su įsipareigojimais ir kokių jie nuostolių patirs priklausys nuo valdžios pagalbos. Dabar matome, kad karantinas tęsiasi jau kurį laiką, o nuo trečiadienio jis tik sugriežtėjo. Tačiau verslo palaikymo priemonės verslininkų dar nepasiekė“, – komentavo ekonomistė.
Pasak I. Genytės-Pikčienės, ši situacija liūdina, nes šis karantinas jau antrasis, tad valdžia jau turėjo būti išmokus suteikti tinkamą pagalbą nukentėjusiems verslams.
„Antrasis karantinas nebėra netikėtas. Jam valdžia turėjo pasiruošti. Tačiau rinkimų chaosas išblaškė buvusią Vyriausybę, kuri situaciją bandė valdyti švelnesniais karantinais, kurie vis tik nepadėjo suvaldyti pandemijos.
Dabar tenka imtis griežtojo karantino. Jo metu labiausiai nukentės smulkieji verslai. Jeigu prieš pirmąjį karantiną jie turėjo finansinių atsargų, tai šį karantiną jie jau pasitiko tuščiomis kišenėmis. Jiems šios kelios savaitės gali būti kritinės“, – komentavo ekonomistė.
Anot jos, Lietuvos ekonomika patirs sukrėtimą ne dėl pandemijos, bet vėl valdžios nesugebėjimo padėti verslams.
„Verslai vieni su kitais susiję įvairiais ekonominių įsipareigojimų ryšiais. Karantino metu ne visi jie gebės vykdyti savo įsipareigojimus. Tad nuvilnys per ekonomiką neatsiskaitymų banga, kuri yra grėsminga.
Dalis verslų sprendžia išgyvenimo klausimą ir tikėtina, kad daliai jų nepavyks išgyventi. Tai turės įtakos nedarbo lygiui. Palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis Lietuvoje nedarbo lygis šoktelėjo bene labiausiai“, – aiškino I. Genytė-Pikčienė.
