Rūkančių kontrabandą vilniečių paieškos ilgai netrunka. Štai pakalbinti rūkoriai pasakoja, kodėl renkasi nelegalius rūkalus:
„Čia kontrabandinė. Kodėl renkatės tokias? – Pigiau. – Kiek pigiau? – Nu, pavyzdžiui, yra skirtumas, jei pakelis 2,50, o pas mus dabar infliacija. Parduotuvėj rūkau, kai geriau su pinigais, aš gaunu neįgalumą. 3,80 – jau 4 eurai LD, tai atsiprašau, kainas dar kels. Nuo kito mėnesio elektroninių išvis nebus Lietuvoje. Tokios kainos, ir žmonės dauguma Lietuvoje renkasi kontrabandines, kaip žinot su pinigais nelabai.“
„Čia ne paslaptis, nuvažiuokit į Kalvarijų turgų ar prie Halės ir gausit bloką, ar po vieną pakelį, kiek nori.“
„Pastajana rūkau kontrabandines cigaretes, kiekvieną dieną rūkau. Kam man mokėti už savo cigaretes 4 eurus, kai galiu už 2 nupirkt.“
„Kai yra pinigų perku normalias cigaretes, o kontrabanda jau ant pačios pabaigos, kai babkių nėr.“
Aišku, ne visi pakalbinti yra kontrabandos gerbėjai:
„Lietuviškas aišku. Palaikau mokesčius.“
„Jei tu rūkai normalias, tu ir rūkysi normalias. Nuo šitų juk kosėji, b**.“
Muitinės kriminalinės tarnybos užfiksuotuose vaizduose – tūkstančiai pakelių cigarečių, kurias kontrabandininkai mėgino gabenti iš Baltarusijos. Pernai ir užpernai muitinė mušė rekordus – sulaikė 60 mln ir 80 mln eurų vertės kontrabandos. Šiais metais, kai pasienyje su Baltarusija Valstybės sienų apsaugos tarnyba pastatė tvorą, kontrabandos kiekiai sumažėjo.
„Taip, įtakojo, nes sumažėjo cigarečių gabenimas per vadinamąją žaliąją zoną. Žmonės nebenori rizikuoti, bando kiek kitais būdais, fiksuojam trečdaliu sumažėjusius sulaikymus. Jeigu per pirmus tris metų mėnesius mes pernai tuo pačiu metu sulaikėm apie 3,5 mln. pakelių, šiemet – 2,5 mln. pakelių mažiau. 1mln. pakelių“, – komentuoja muitinės kriminalinės tarnybos atstovas Gediminas Kulikauskas.
Finansų ministrė sako, kad kovai su kontrabanda geležinkeliuose jau netrukus bus įdiegtos specialios kontrolės sistemos.
„Jau rugsėjo 1 dieną turėtų startuoti rentgeno kontrolės sistema Kenos geležinkelio poste, vienam iš pagrindinių taškų, manom, tai prisidės tikrai prie kontrabandos stabdymo“, – teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Tačiau greičiau bristi iš šešėlio trukdo ne tik kontrabanda, bet ir nesumokami mokesčiai. Nors Europos komisija įvertino, kad Lietuva yra viena iš didžiausią pažangą padariusių šalių, mažinant šešėlį, pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka šalyje siekia net 25 procentus ir ženkliai lenkia ES vidurkį – 10 procentų.
„Tarp šių 2 skaičių yra apie 80 mln. eurų papildomų pajamų, kurias galima būtų surinkti į biudžetą nekeičiant jokių mokesčių tarifų, jei visi sąžiningai mokėtų mokesčius, net ne visi, o tiek bent kiek moka ES“, – kalba G. Skaistė.
Mokesčius bando nuslėpti ir kai kurie verslai – nemuša prekių į kasą, moka atlyginimus vokeliuose.
„Šešėlis matomas keliuose pagrindiniuose sektoriuose. Didesnis nei kitur jis yra statybų sektoriuje, maitinimo paslaugų, NT prekyboje, matome, didelė rizika nuslėpti mokesčius, dideli pinigai mokami grynais. Taip pat transporto remontas, prekyba transporto priemonėmis“, – aiškina G. Skaistė.
Gastrobarų tinklo vadovas teigia, kad prieš 6 metus, kai tik įkūrė savo verslą, dažnai girdėdavo iš naujai ateinančių darbuotojų apie tai, kad dalį algos jiems ankstesni darbdaviai mokėdavo vokelyje. Pašnekovas sako, kad su metais tokių kalbų vis mažiau.
„Darbuotojai vis labiau vertina atlyginimą į banko sąskaitą, nes ir jauni žmonės nori pasiimti paskolą, o jei pajamos neapskaitytos – gauti paskolą yra žymiai sudėtingiau“, – kalba „Plus plus plus“ vadovas Aurimas Zimnickas.
Finansų ministrė tikina, kad kovai su šešėliu bus stiprinama nuobaudų sistema.
„Jų neišvengiamumas, kad įmonėms neapsimokėtų slėpti mokesčių, ir baudos už tai būtų kiek didesnės ir išvengti jų bus sunkiau“, – sako G. Skaistė.
Lietuvių nuostatoms dėl skaidrumo ženklią įtaką padarė ir pandemija. Skaidraus verslo iniciatyvvos – „Baltosios bangos“ tyrimas rodo, kad skaidria įmonių veikla, besirinkdami paslaugas ar prekes, pasidomi 52 proc., o 66 proc. gyventojų yra labiau linkę mokėti daugiau už skaidrios ir atsakingos įmonės produkciją.
„Lietuvos visuomenė pradėjo puikiai suvokti šešėlio daroma žalą. Tas skaičius – 66 – daug pasako. 66 procentai Lietuvos gyventojų sutiktų mokėti už paslaugas daugiau, tas, kurias tiekia Lietuvos verslas. Stipri žinutė verslui ir aš labai patenkinta, kad mūsų visuomenė tampa reikalaujanti iš verslo skaidrumo“, – tvirtina „Investuotojų forumo“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.
Pernai mokesčių inspekcijai atlikus virš 5 tūkst. kontrolės veiksmų, nustatyta apie 72 mln. eurų suma, kuria mokesčių mokėtojai papildys biudžetą.
