Senjoras Petras iš Panevėžio rajono nusprendė apsiremontuoti savo namus. Vyrui talkino ir meistras, kuriam jis mokėjo už darbą grynais pinigais, kaip visi čia įpratę.
„Komercinė paslaptis, bet nepigiai kainavo. Kaupiau, ėmiau po kelis šimtus eurų iš sąskaitos. Dirba statybininkas pas mane, jis verslo liudijimą turi, išrašo pinigų gavimo kvitą, jis ne chaltūrkoj. Valdžiai jokio nuostolio nėra. Grynais atsiskaitau, jokio pavedimo“, – sako senjoras Petras.
Tačiau valdantieji siekia grynuosius pinigus kuo labiau išstumti. Seimūno konservatoriaus Mykolo Majausko siūlymu, Seimo Biudžeto ir finanso komitetas svarsto, ar uždrausti mokėjimus grynais pinigais už pirkinius ir paslaugas, kurių kaina didesnė kaip 3 tūkst. eurų. Majauskas taip tikisi sumažinti šešėlį ir mokesčių vengimą.
„Aiškiai sakome visuomenei, kad atsiskaitymas grynais didelėmis apimtimis yra neteisėta ir nėra priimtina šioje visuomenėje. Kad būtų galima užtikrinti kovą su šešėliu, pinigų plovimu, turime atsiskaityti skaidriai ir jei didesnės sumos, pavedimu“, – teigia M. Majauskas.
Tačiau panevėžietį Petrą toks seimūno užmojis stebina.
„Reikia pečiais pagūžčioti, kažkaip sugalvoti, kaip išspręsti problemą. Koks pavedimas, aš pensininkas, važiuok į banką, daryk pavedimus, ne, mes pensininkai tik už grynus. Kaip kitaip padarysiu, jei 3 tūkstančius tegaliu sumokėti, o man reikia 7–8, tada moku per tris kartus, bet nedarau pavedimo. Turiu susitaupęs kad ir po 500 eurų“, – aiškina Petras.
ir kai kurie kiti kalbinti panevėžiečiai piktinasi, kad nuo sausio uždraudęs atlyginimus gauti grynais pinigais, nuo Vėlinių parlamentarai svarsto apriboti jau ir mokėjimus grynais pinigais:
„Labai blogai, aš už grynus, kad turėčiau pinigą rankoj. Taip įdomiau ir patogiau gyventi.“
„Nepatinka man. Tai komercija kažkokia.“
„Visi apribojimai nėra geri, žmogus turi turėti teisę rinktis, kaip atsiskaito.“
„Blogai bus, žmogus turi turėti pinigų kišenėj kiek nors, bus blogai.“
„Didelės bėdos nematau.“
„Juodų pinigų mažiau bus.“
Vos įsivedus Lietuvai eurą Seimas jau svarstė riboti mokėjimus grynais pinigais, tačiau įklimpę diskusijose anuomet seimūnai taip nieko ir nenusprendė. Naujajį siūlymą didesnius kaip 3 tūkst eurų mokėjimus vykdyti tik per bankus, remia finansų ministerija ir teisėsaugininkai.
„Atsiskaitymas negrynaisiais pinigais palieka daugiau pėdsakų, kurie leidžia institucijoms patikrinti. Vaidina prevencinį vaidmenį. Žinojimas, kad atsiskaitymas paliks pėdsakus ir galės būti patikrinta, žmones verstų susilaikyti nuo nesąžiningo veikimo“, – teigia STT direktorius Žydrūnas Bartkus.
„Kai nerodomos pajamos yra nemokamas pelno mokestis, gyventojų pajamų, PVM, visų mokesčių gali būti“, – sako finansų viceministrė Rūta Bilkštytė.
Tiesa, FNTT vadovas svarsto, kad pakaktų ir 5 tūkst. eurų ribos, mat įvedus žemesnę kartelę, jo tarnybos pareigūnams padidės krūvis, teks tikrinti daugiau mokėjimų.
„Administravimas pranešimų, ką gausime, 15 tūkst. riba dabar pagal Pinigų plovimo įstatymą, gauname 1,5 mln. pranešimų. Ribą mažinti, administravimas pranešimų, krūvis atsiguls ant tarnybos“, – aiškina FNTT direktorius Antonis Mikulskis.
Ribojimai mokėjimams grynaisiais pinigais jau galioja kai kuriose ES šalyse, štai Graikijoje riba vos 500 eurų, Prancūzijoje, Portugalijoje – 1 tūkst., Ispanijoje ir Rumunijoje apie 2,5 tūkst., Slovakijoje – 15 tūkst., o štai Vokietijoje ir Airijoje tokių ribojimų nėra.
Valdantieji viliasi, kad grynųjų pinigų ribojimai sumažins šešėlį pirmiausia nekilnojamojo turto ir automobilių prekybos ir remonto sferose. Tačiau verslo atstovai reiškia abejones, ar tiesmukas grynųjų pinigų draudimas pakeis situaciją ir prognozuoja, kad naujasis reikalavimas apsunkins mokėjimus sąžiningiems gyventojams ir pavyzdžiui, pirkėjams iš rytų šalių, o tiems, kas slėpė mokėjimus ir mokesčius, naujasis suvaržymas esą ir toliau nesutrukdys.
„Nereikia įvedinėti nesąmoningų ribojimų. Nereikia trukdyti verslui dirbti. Neigiamas poveikis bus su užsieniu, užsieniečiai negali pavedimų susimokėti, nei grynais atsivežti. Kaip tada jiems atsiskaityti už automobilį, nėra kito kelio. Žlugdomas verslas, susijęs su eksportu“, – tikina naudoto transporto pardavėjų asociacijos direktorius Vismantas Baršys.
„Tai politinis popsas priimti sprendimą, jį seimas turbūt priims, per daug nesigilina į žmonių santykius, šešėlinė ekonomika yra kultūrinė, ne teisinė problema“, – kalba darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas.
Dalis opozicijos nuogąstauja, kad nauji ribojimai gali paskatinti dar didesnį šešėlį, esą turintys daug grynųjų pinigų deklaruos mokėjimus tik iki 3000 eurų, o didesnius ir toliau slėps.
„Su šešėliu ne kovosim, o kaip tik skatinsim. Dabar 50 proc. nekilnojamo turto nusiperkama už grynus pinigus. Žmonės gali drąsiai rodyti visą sumą, kiek mokėjo. bet dabar rodyti nebegalės“, – teigia Seimo narys Valius Ąžuolas.
Nepaisant kai kurių verslo atstovų skepticizmo, štai Verslo konfederacijos atstovas Marius Dubnikovas grynųjų pinigų ribojimui pritaria.
„Grynų pinigų ribojimas – gera praktika, ypač ten, kur galima apmažinti šešėlį, pvz., atsiskaitymuose tarp įmonių, kurios perka akcizines prekes“, – komentuoja ekonomistas Marius Dubnikovas.
Už atsiskaitymą virš 3 tūkst. eurų grynaisiais pinigais grėstų baudos nuo 300 iki 1000 eurų tiek pinigus mokantiems, tiek juos priimantiems fiziniams ir juridiniams asmenims.
