Ar žiema pasibaigė dar neprasidėjus? Toks klausimas lietuvaičiams skirtinguose šalies kampeliuose, matyt, kyla vis labiau, nes jie sausį fiksuoja tokius gamtos reiškinius, kurie įprastai vyksta pavasarį.
Pavieniai medžiai sprogdina pumpurus, kai kuriuose regionuose žmonės jau mėgaujasi ir iš klevų tekančia sula. O štai įprastai tik įpusėjus pavasariui, nuo grožio aiktelėti priverčiančios sakuros taip pat pradėjo skleisti rausvažiedžius pumpurus. Tiesa, vakariniuose ir rytiniuose šalies pakraščiuose. Štai Japoniško sodo šeimininkas telefonu užfiksavo, kokią gausybę žiedų sukrovė sodo sakuros.
Šiuo metu Japoniškam sode, Kretingos rajone žydi dvylika sakūrų. Jos žydi dukart metuose, bet ne sausio mėnesį dažniausiai.
Žiedai lipa vienas ant kito. Ir tikrai vaizdas toks, koks sakurų soduose dažniausiai būna tik pavasarį. Kai kurie tokiu reginiu net negali patikėti.
Esant tokiems orams, ir žiemą išsilaikius pliusinei temperatūrai ilgesnį laiką, pražydę žiedai, anot specialistų, – turėtų nestebinti.
„Sakuros, konkrečiai, vyšnios, trešnės, jeigu lietuviškai žiūrėtume, reaguoja į du dalykus. Vienas: temperatūrą nuo 0 iki 10, na, ir kitas: kai temperatūra jau šiek tiek šiltesnė. Taigi, turi būti tam tikras dienų skaičius, kai temperatūra nuo 0 iki 10. Tuo metu žiedai pasiruošia sprogimui“, – sako skyriaus vedėjas dr. Darius Ryliškis.
O pražydo ne tik sakūros. Štai Vilniaus botanikos sode, rausvais žiedais pasipuošė rododentras.
Niekaip nesulaukdamas žiemos, pasirodo, rododendras žiedus sukrovė jau gerokai ankščiau.
Botanikai sako, kad tokios klimato išdaigos, pavojingiausios svetimžemiams augalams. Esą mūsiškiai jau įpratę tiek prie atšilimų, tiek prie didelių šalnų. O štai Lietuvoje jaukinami augalai iš svetur dėl tokių gamtos nesusipratimų, praranda savo ritmą.
„Į patį pirmąjį atšilimą sureaguoja, kaip į pavasarį ir pražysta. Jų tie genetiniai mechanizmai, tiek biocheminiai, savireguliaciniai nėra prisitaikę prie kelių atšilimų. Tai jei dabar žydi, tai pavasarį konkrečiai tos rūšys jau žydės gerokai menkiau arba visai nežydės“, – pasakoja dr. D. Ryliškis.
Beje, sužydėję žiemą augalai pavasarį savo žiedais jau nebedžiugins. Tačiau tai ne pati didžiausia blogybė, kuri gresia florai. Esą anomalijas sausio mėnesį didelių problemų dar nepridarys, tačiau jei neįprasti šilumos reiškiniai tęsis ir vasarį, anot biologų, gali turėti rimtų pasekmių gamtai.
„Jeigu bus temperatūros virš dešimt laipsnių tada grėsmė yra didžiulė, kad augalai jau natūralios ramybės periodą, pradės žydėt, pradės sprogt. O vasario mėnesį tikrai bus dar žiema. Ar vėliau, jei bus dideli šalčiai, tada prarastume ir derlių, prarastume daugybę augalų“, – teigia dr. D. Ryliškis.
Taip ir nespėjusi įšalti žemė, ir pavasariniai orai sėja dar vieną blogybę – kenkėjus ir ligas. Šiltą žiemą esą žūsta mažai kenkėjų, dėl to jų kur kas daugiau žadama pavasarį.
Šią savaitę meteorologai prognozuoja šilumos rekordus
Šią savaitę meteorologai prognozuoja šilumos rekordus – termometro stulpelis gali pakilti ir iki devynių laipsnių aukščiau nulio.
„Šią savaitę žiemiškų orų nebus – nei šalčio, nei sniego dangos, atvirkščiai, sausio 14-os vakare į Lietuvą plūstelėjusi šiluma priartins termometrų stulpelį prie aukščiausios temperatūros rekordų“, – socialiniame tinkle „Facebook“ teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.
Sinoptikų teigimu, trečiadienį ir ketvirtadienį temperatūra gali pakilti iki 5-9 laipsnių šilumos.
Sausio 15 diena Lietuvoje šilčiausia buvo 2007 metais, kai aukščiausia užfiksuota temperatūra siekė 5-8 laipsnius šilumos.
Tuo metu sausio 16 dienos rekordai daugelyje meteorologijos stočių užfiksuoti 1989 metais, temperatūrai pakilus iki 6-9 laipsnių aukščiau nulio.
Šilumos ir karščio rekordai fiksuoti ir pernai, kai kurių mėnesių dienomis. Klimatologai teigia, kad juos lemia šiltėjantis klimatas.
