Pradžiūvusį šieną ūkininkai skuba sukti į rulonus – ruošia pašarus savo galvijams ir pasakoja, kad nupjauti ir išdžiovinti žolę buvo iššūkis, mat technika klimpo pažliugusioje pievoje.
„Po lietaus kai tik stojo pagada (giedra, – red. past.), reikėjo vartyt, atvažiavom ir klimpo vartytuvas, ir vienas kitą traukėm“, – pasakoja ūkininkas Antanas Aukštakalnis.
O štai kiti net šienauti negali. Vandenyje paskendusias kaimyno pievas rodo ūkininkas Martynas Krūvelis.
Žmonės nupjovė vos vieną pradalgę ir darbas baigėsi.
„Bandė pjauti, ten, kur aukštesnėj vietoj, viskas tvarkoj, o čia, palei kelią, šienapjovė po vandeniu palindo“, – sako ūkininkas Martynas Krūvelis.
Ir savosios pievos nedžiugina, daug kur vis dar telkšo vanduo. O buvo užsemti ištisi hektarai.
Dėl pliaupusio lietaus šienapjūtė šiemet vėluoja kone mėnesį, nors žolės daug, bet ji jau peraugusi.
„Pašaro kokybė kenčia, ir jei ne laiku nušienauji, nes klimatas neleido… Juokiasi ūkininkai, miško prisipjovėm, taip ir gaunasi, iš to pašaro gaunasi stiebai, iš kurių maistinės vertės nelabai yra“, – kalba Kauno rajono ūkininkų sąjungos vadovas Mindaugas Maciulevičius.
Dalį žolės ūkininkai suko į plėvelę, nors tai kainuoja ir brangiau, bet baiminasi ką beras rulonus atplėšę rudenį.
„Bijau, kad ten dalis bus labai prastos kokybės, gal dalis keliaus tiesiai į mėšlidę, bet surinkt vis tiek turėjom. Nors dar dalis likę laukuose… vandeny buvo likęs, arba pakeli – jis jau supuvęs yra“, – pasakoja M. Krūvelis.
Dėl itin permainingų orų ūkininkai negali pasiruošti tinkamų pašarų. Be jų karvės duotų mažiau pieno. Kad užtikrintų gerą primilžį jie jau dabar skaičiuoja, kad reiks papildomų investicijų.
„Jei žolėj nebus tiek baltymo, turėsi tai kompensuoti iš koncentruotų pašarų – o tai tie patys, grūdai, kombikormas. Grūdų jei turi, gerai, bet galėtum išvežt parduot, o dabar daugiau sušersi gyvuliams, o kombikormą turėsi pirkti“, – aiškina M. Krūvelis.
Taip ūkininkui išaugs pieno savikaina, bet parduodamas pieną jis pelno nesusikraus.
„Mums nustatinėja už kokią kainą iš mūsų nupirks. Kad savikaina ūkininkui brangs, manau, taip, kad ūkininkas mažiau pieno primelš – taip. Kad uždirbs daugiau pinigų – ne. Kad vartotojas mokės daugiau – taip“, – sako vidutinių pieno ūkių asociacijos pirmininkė Renata Vilimienė.
Jei parduotuvėse pieno produktų kainos per metus šoktelėjo kone trečdaliu, ūkininkų žodžiais, litras žaliavinio pieno pakilo vos keliais centais.
„Pienas jau pabrango lyginant su praeitais metais gal 30 procentų. Atsiranda perdirbėjai ir prekybininkai, kurie naudojasi situacija ir neadekvačiai kelia kainas vartotojams“, – teigia žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus.
Kenčia ir ūkininkai, kurie deklaravę plotus kaip šienaujamas pievas, kad gautų išmokas – jie negali įvykdyti įsipareigojimų. O Štai Skuodo rajone ūkininkai kenčia nuo kaitros – pirmą šieną nupjovė, o atolas nebeatželia.
