O, pasak ekonomistų, uždraudus prekybą, importinių žaliavų – medienos ir geležies tektų atsivežti iš Europos šalių, dėl to brangtų prekės.
Savaitgalį keli šimtai žmonių Minsko plente iš pradžių norėjo nepraleisti rusų bei baltarusių vilkikų – taip neleisti pelnytis Putino ir Lukašenkos režimams. Tiesa, policijos pareigūnai blokuoti kelio neleido.
Dvidešimties kilometrų eilė Lenkijos–Baltarusijos pasienyje, kur protestuotojai jau kelias savaites blokuoja kelią. Dar praėjusią savaitę Baltijos šalių ir Lenkijos premjerai paragino uždrausti krovinių gabenimą kelių transportu į Rusiją ir Baltarusiją ir iš jų. Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad diskusijos dėl krovinių embargo tęsiasi.
„Vienai valstybei priimti tokį sprendimą, dėl to, kad ES viduje judėjimas neribojamas, tai pakankamai sudėtingas dalykas, nes tai reiškia problemas kitoms šalims“, – kalba I. Šimonytė.
Tiesa, nutraukti tranzitą per Lietuvą nėra taip paprasta, mat išskirtinė situacija yra dėl tranzito į Kaliningrado sritį. Stabdant prekybą su Rusija sustotų ir vilkikų iš Rusijos judėjimas į Kaliningradą. O tranzitas į šią sritį turi būti užtikrintas – tai yra Europos Sąjungos įsipareigojimas.
„Tranzito prasme čia, matyt, labiau politinis klausimas, jeigu jisai bus uždraustas – tai tiesiog tranzitas sustos. Tai nuostolių šituo atveju patirs abi pusės. Tai yra Kaliningradas, nes jisai negaus tam tikrų prekių, jiems reikės ieškoti alternatyvių tiekimo grandinių. Ir Lietuvai, nes Lietuva trumpuoju laikotarpiu negaus tam tikrų pajamų“, – komentuoja ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Vežėjai atšauna, kad sustabdžius tranzitą į Kaliningradą ir pažeidus europinę teisę Lietuvai grėstų milijoninės baudos. Pasak Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“, tokie sprendimai turėtų būti priimami atsakingose Europos Sąjungos institucijose.
„Lietuvai gali grėsti milžiniškos milijoninės baudos ir nuostoliai valstybei. Transporto sektorius laikysis sprendimų, kurie bus priimti Europos Sąjungos institucijose“, – teigia „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas.
Be to, transporto sektorius ir logistikos verslas gąsdina, kad Rusija ir Baltarusija iškart įvestų atsakomąsias sankcijas. Premjerė Ingrida Šimonytė patikina, kad sprendimas turi būti bendras, ne vienašališkas.
„Šiandien galiu pasakyti tik tiek, kad ta diskusija tęsiasi – pirmiausia su mūsų kaimynėmis, kadangi siena yra ilga ir apima bent 4 valstybes. O jeigu Suomiją įskaičiuosime – ir penkias“, – sako I. Šimonytė.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas tvirtina, kad visiškai nutraukus prekybą su Rusija ir Baltarusija Lietuvos ekonomika labai didelių praradimų nepatirtų. Rusijai pernai teko tik 1,8 proc. lietuviškos kilmės prekių eksporto – apie 300 milijonų eurų, o Baltarusijai – tik pusė procento. Tiesa, svarbesnis aspektas yra reeksportas.
„Bus tam tikrų rizikų vežėjams. Nes praeitais metais Rusija ir Baltarusija sugeneravo lygiai trečdalį visų Lietuvos reeksporto apimčių, ką jau aptarnauja Lietuvos logistikos sektorius“, – teigia A. Izgorodinas.
Taip pat sustabdžius prekybą įmonėms gali kilti problemų dėl importuojamų žaliavų, kurias reikės atsivežti iš Europos šalių. Kaip tik šiandien uždarame posėdyje apie tai diskutavo vežėjai, ekonomikos ir inovacijų ministerija ir kai kurie parlamentarai. Pasak specialios Seimo darbo grupės darbo rinkos problemoms spręsti vadovo Justino Džiugelio, nutraukus verslo saitus su Rusija netektys būtų didelės įvairiuose sektoriuose.
„Didieji praradimai būtų dėl importo iš šių šalių. Pagrinde mes kalbame apie žaliavų importą – tai yra mediena, tai yra metalo gaminiai. Ir ekonomikos, inovacijų ministerija pristatė pagalbos priemonių planą, jeigu būtų nutarta nutraukti ekonominius santykius su šiomis valstybėmis“, – kalba Seimo narys Justinas Džiugelis.
Būtent šių žaliavų – medienos ir metalų kaina Vakaruose yra gerokai didesnė, taip pat prisidėtų ir transportavimo kaštai. Dėl to brangtų įvairios prekės, tikėtina, augtų ir infliacija.
„Mes iš ten importuojame tarpinio vartojimo prekes – įvairios žaliavos. Mediena, metalai, plastikai, tai reiškia, kad gamintojams reikės ieškoti pakaitalų, kas reiškia, kad gali brangti žaliavos, kurias mūsų gamintojai pirks iš kitų šalių“, – teigia A. Izgorodinas.
Vežėjai tvirtina, kad per vieną dieną atrasti naujų rinkų jie negali, mat uždarius prekybą su Rusija ir Baltarusija, kartu užsiveria ir prekių gabenimo koridorius į Vidurinę Aziją.
„Aišku, žmonės ruošiasi, labai atsargiai renkasi šituos maršrutus, bet reikia nepamiršti, kad per tas šalis eina keliai ir į vidurinę Aziją – į Kirgiztaną, Kazachstaną, Tadžikistaną“, – sako Z. Buivydas.
Lietuvos banko teigimu, nutraukus eksportą į Rusiją ir Baltarusiją Lietuvos bendrasis vidaus produktas sumažėtų nežymiai. Per trejus metus jis susitrauktų dviem procentiniais punktais. O į Baltarusiją – 0,9 procentinio punkto.
