Derybose sukasi ir rusų oligarchas Romanas Abramovičius, tai gali būti ženklas, kad tai ne šiaip susitikimas. O pasaulis ir toliau stiprina sankcijas, nutraukinėja ryšius ir meta Rusija ir rusus iš visur, kur tik gali.
Ukrainoje jau penktą dieną vykstant įnirtingiems mūšiams – pirmasis bandymas susitarti dėl paliaubų. Iš Kijevo delegacija atskrieja sraigtasparniais, o į derybų salę Baltarusijoje pirmasis įeina rusų delegacijai vadovaujantis V. Putino padėjėjas Vladimiras Medinskis. Už jo tvirtu žingsniu žengia Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas. Derybų šeimininkai – baltarusiai bando vaidinti, jog nėra piktadariai
„Kaip buvo sutarta su prezidentais V. Zelenskiu ir V. Putinu, galite jaustis visiškai saugūs. Tai mūsų šventa pareiga“, – sako Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makejus.
Rusija, kuri pati ir užpuolė Ukrainą, sako, kad taip pat nori pasiekti susitarimą ir užbaigti karą. Kokios to sąlygos – dar neaišku. O kartu su Rusija Ukrainą puolantis A. Lukašenka derybininkams perduoda tokią žinią.
„Prezidentas A. Lukašenka tikisi, kad šiandienos derybose pavyks surasti kelią į visų krizinių klausimų sprendimą. Ir visi baltarusiai dėl to meldžiasi. Laukiame rezultatų“, – kalba V. Makejus.
Skelbiama, kad pilkasis derybų kardinolas – rusų milijardierius Romanas Abramovičius, Jis kaip tarpininkas derybose su Rusija dalyvauja Ukrainos prašymu. Visgi derybų išvakarėse prezidentas V. Zelenskis daug vilčių į jas nedėjo.
„Pasakysiu atvirai kaip visada. Nelabai tikiu šio susitikimo rezultatu, bet tegul jie pabando, kad vėliau nė vienam Ukrainos piliečiui nekiltų abejonių, kad aš, būdamas prezidentu, nebandžiau sustabdyti karo, kai buvo nors mažiausia galimybė“, – teigia V. Zelenskis.
Suprasdamas, kad taikos perspektyvos jo šalyje miglotos,V. Zelenskis šiandien dar kartą pabrėžia, kad Ukraina nuo Rusijos gina ne tik save, bet ir visą Europą. Dėl to V. Zelenskis ragina Briuselį skubiai priimti Ukrainą į Europos Sąjungą.
„Esame dėkingi partneriams už pagalbą, bet mūsų tikslas – būti su visais europiečiais ir, svarbiausia, būti lygiais. Esu tikras, kad tai yra sąžininga. Esu tikras, kad mes to nusipelnėme ir kad tai įmanoma“, – sako V. Zelenskis.
Apie tokią galimybę pusę lūpų prasitaria ir Europos Komisijos pirmininkė. „Jie yra vieni iš mūsų ir mes norime, kad jie būtų mūsų sudėtyje“, – kalba EK pirmininkė Ursula von der Leyen.
O kol Rusijos pradėto karo derybomis sustabdyti nepavyksta, Europos Sąjunga žengia, kaip sako, istorinį žingsnį.
„Pirmą kartą Europos Sąjunga finansuos ginklų ir kitos įrangos pirkimą bei pristatymą į užpultą šalį. Tai yra lūžio akimirka“, – teigia U. von der Leyen.
Briuselis skelbia, kad Ukrainai skirs 450 milijonų eurų ginklams įsigyti. Anot Bendrijos diplomatijos vadovo, Europa kalba ne tik apie amuniciją, bet ir naikintuvus – nors iki gali neaišku, bet panašu, kad svarstoma ar Lenkija bei kelios kitos šalys negalėtų Ukraina perduoti savo naudojamus rusų gamybos kovos lėktuvus. Šalys viena po kitos skelbia apie ginklų perdavimą Ukrainai. Belgija, Vokietija, Švedija, Italija, Australija žada rimtą ginklų tiekimą.
„Sudužo dar vienas tabu. Tabu, kad Europos Sąjunga netiekia ginklų kare. Taip, mes tai darome. Šis karas reikalauja mūsų įsitraukimo, kad galėtume paremti Ukrainos kariuomenę“, – kalba ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.
Be to, Europos Sąjunga jau uždarė savo oro erdvę visiems rusiškiems laineriams, įskaitant ir privačius oligarchų lėktuvus. Atsakydama į tai, Rusija savąją užvėrė 36 valstybių aviakompanijoms. Be to, Briuselis uždraudė Bendrijoje stambių Rusijos propagandos mašinų transliacijas: „Valstybiniai kanalai „Russia Today“ ir SPUTNIK bei dukterinės įmonės nebegalės skleisti melo, pateisinančios Putino karą, ir vaizduojančio Bendrijos susiskaldymą.“
Kliuvo ir šiandien Ukrainos – Rusijos derybas surengusiam, tačiau kruviną puolimą V. Putinui vykdyti padedančiam A. Lukašenkai.
„Įvesime ribojančias priemones svarbiausiems sektoriams. Tai sustabdys jų prekių eksportą, pradedant iškastiniu kuru, baigiant tabaku, mediena, cementu, geležimi ir plienu“, – sako U. von der Leyen.
Tuo metu, kai Vakarų pasaulis sankcijomis ir kitomis spaudimo priemonėmis vis labiau smaugia V. Putino Rusiją, visokeriopa parama Ukrainai tik didėja. Ir ne tik ginklais. Latvija ir Danija skelbia, kad leis savo šalių piliečiams vykti kovoti į Ukrainą. Beje, šiandien V. Zelenskis kaip tik paskelbė, kad Ukrainoje įkuria Tarptautinį legioną, į kurį kviečia prisijungti savanorius iš viso pasaulio.
Savo ruožtu Minsko propaganda skelbia, kad vakar vykusiame referendume už Baltarusijos nebranduolinės valstybės statuso panaikinimą neva balsavo du trečdaliai šalies piliečių. Vakarų lyderiai referendumą vadina niekiniu, tačiau tai reiškia, kad V. Putinas, vakar įsakęs padidinti branduolinių pajėgų parengtį, galės dar labiau terorizuoti pasaulį. Amerika jau skelbia uždaranti savo ambasadą Minske.
„Žinome, ką Baltarusijai reiškia buvimas branduoline valstybe. Tai reiškia, kad Rusija dislokuos Baltarusijoje branduolinių ginklų ir tai yra labai pavojingas kelias“, – teigia ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.
Vakar Rusijoje daugiau nei pusšimtyje miestų vyko protestai prieš karą Ukrainoje, per kuriuos V. Putino pakalikai sulaikė beveik 2800 žmonių.
Iš viso nuo karo Ukrainoje pradžios į areštines Rusijos pareigūnai sugrūdo per 4000-ius protestuotojų.
