Ne vienerius metus geležinkelio bėgiais ne tik keliavęs, bet ir pats prie traukiniuose dirbęs vilnietis veido nerodo. Dar sykį užsidėjęs darbininko uniformą vyras net ir palikęs Lietuvos geležinkelius, kaip pats sako, bijo vadovybės persekiojimo. Bet apie bėdas geležinkeliuose tylėti negali. Vyras įsitikinęs, kad važinėti traukiniais Lietuvoje tampa nesaugu:
„Panaikino daug etatų su mašinistais. Dabar važiuoja vienas mašinistas, tai tas saugumas yra daug blogesnis. Nes kai važiuoja dviese, tai ar mašinistas, ar padėjėjas gali patarti įspėti mašinistą, o kai važiuoja vienas, tai arba nukrypo, ar su sveikata jam kažkas blogai.“
Ir priduria vyras, esą dirbdami po vieną, mašinistai pervargsta, krūviai sunkiai pakeliami:
„išdirba virš 300 valandų per mėnesį. Jie tiesiog sako, kad mes važiuojam ir miegam. Galima užmigti ir tai labai pavojinga eismo saugumui.“
Ir štai, kaip sako buvęs darbuotojas, pervargimo rezultatas – trys eismo įvykiai geležinkelyje per tris rugsėjo dienas, kuriuos registravo ir pareigūnai savo suvestinėse. Vienas incidentas galėjo baigtis ir tragedija: rugsėjo 13-ąją mašinistui išlipus, be vairuotojo likęs traukinys bėgiais pradėjo riedėti vienas. Dažnai, kaip sako tokias kalbas patvirtinantis Lietuvos geležinkelių profsąjungos „Solidarumas“ vadovas Stanislavas Fedaravičius, įvykiai nuslepiami. Tad kokia tikroji incidentų ant bėgių statistika, esą niekas nežino.
„Daugeliu atveju nenori to į viešumą geležinkelis kelti. Pravažiavo, ten vos ne susidūrimas buvo, važiavo atgal, iešmą išpjovė, šilumvežis nukrito, žinokit, tokių dalykų daug. Ir iš tikrųjų nerimą kelia, kad viskas čia dėl tų jaunų mašinistų. Patyrusių mašinistų neužtenka“, – sako profsąjungos vadovas Stanislavas Fedaravičius.
Pasak „Solidarumo“ vadovo, mašinistai pervargę, nes pastaraisiais metais daug jų atleista. Beje, patys Lietuvos geležinkeliai didžiuojasi vos per dvejus metus ne tik išlipę iš skolų, bet ir pernai uždirbę istoriškai rekordinį pelną: turėję daugiau nei 50 mln. eurų nuostolį, pernai po audito įmonė gyrėsi uždribusi solidžius beveik 55 mln. eurų.
Tiesa, nors pelnas ir rekordinis jo, pasak “Solidarumo”, paprasti, administracijai nepriklausantys darbuotojai algomis jo nejaučia. Įmonės pelno gėrio, panašu, nemato ir keleiviai. Jie viešuose skunduose įmonei jie lieja pyktį dėl gendančių ir vėluojančių traukinių:
„Žmonėms, kurie turi negalią ar sužalojimų labai sunku užlipti metro aukščio laiptais į traukinį, o nulipti neįmanoma, viduje niekas nevėdinama, nėra kuo kvėpuoti, vasaros sezonu labai karšta bei sėdynės itin nepatogios, labai nemalonu ir nesaugu važiuoti tokiu traukiniu. Nauji traukiniai puikiai pritaikyti keliavimui, būtų puiku jei visi tokie ir būtų.“
„Kad jei traukinys vėluoja valandą, ar daugiau, jie privalo pasiūlyti atsigerti ir užkasti. Kaip apie tai pasakiau, į mane pažiūrėjo kaip į ligonį. Jau nekalbant apie tai, kad jei traukinys vėluoja 1-2 valandas, žmonės turi teisę reikalauti kompensacijos 25 proc. nuolaidos bilietui. Likau labai nusivylęs.“
Valstybės kontrolės Ekonomikos audito departamento direktorius ir darbininkų, ir keleivių skundais nesistebi. Mat ir aukščiausioji audito institucija nustatė, kad Lietuvos geležinkeliuose yra bėdų.
„Kone svarbiausia išvada yra, kad kaupiasi remonto, kapitalinio remonto darbai. Tai per pastaruosius dešimt metų nuo 2007– 2017 metų poreikis remonto darbams išaugo 55 procentais. Ir susikaupusių, uždelstų remonto darų yra kone trečdalyje Lietuvos geležinkelių kelių“, – teigia Ekonomikos audito departamento direktorius Julius Lukošius.
Aiškėja, kad situacija svarstyta ir Seimo ekonomikos komitete. Komiteto narys Jurgis Razma sako taip pat sulaukiantis labai daug skundų iš keleivių ir darbuotojų dėl geležinkelių valdžios, siekusios pelno bet kokiomis priemonėmis, esą nekompetetingų sprendimų, kyla pavojus eismo saugumui.
„Lietuvos geležinkelių vadovybė turėtų galvoti, manau, ne tik raportuoti apie pervedamus kuo didesnius dividendus, bet ir kokia situacija yra toje svarbioje jų infrastruktūroje. Bet ir rūpintis, kad jų traukinių parkas būtų atnaujinamas. prižiūrimas, kaip reikalauja techninės sąlygos“, – teigia ekonomikos komiteto narys Jurgis Razma.
Tiesa, nors į geležinkelių daržą akmenys skrenda iš skirtingų pusių, visgi Lietuvos transporto saugos administracija tvirtina, kad važinėti traukiniais – saugu. O jeigu ir kyla keleiviams ar darbuotojams įtarimų, kad kažkas negerai, žmonės raginami dalytis pranešimais. Transporto veiklos priežiūros departamento patarėjas tikina, kad vykdoma griežta Lietuvos geležinkelių kontrolė. Ir esą įvykių geležinkeliuose akivaizdžiai mažėja, o ir juos nuslėpti esą įmonė neturi jokių galimybių.
„Pranešimus turi siųsti ne tik infrastruktūros valdytojas, tačiau ir vežėjas ir valdytojas. Tai reiškia ir įmonė kuriai priklauso geležinkelio bėgiai, ir įmonė kuri naudojasi. Tai iš dviejų šaltinių gauname pranešimus“, – kalbėjo patarėjas Justas Petrauskas.
Pernai, kaip sako patarėjas, įvykių geležinkelyje buvo gerokai daugiau, registruoti 64 eismo įvykiai. Šiais metais per tris ketvirčius jų – 47. Apie tai, kad dėl savo saugumo neturi baimintis nei keleiviai, nei darbuotojai įrodinėja ir patys Lietuvos geležinkeliai.
„Jeigu mes paimsime 2017 ir 2018 metus ir palyginsime, su dvejais ankstesniais metais, tai investicijos išaugo daugiau nei ketvirtadaliu. Sprendžiame, ir mano minėta ilgalaikė kelių remonto programa tam ir skirta, kad susikaupusias problemas išspręstume“, – pasakoja komunikacijos direktorius Mantas Dubauskas.
Per metus planuojama sutvarkyti, kaip sako M. Dubauskas, apie aštuoniasdešimt kilometrų iš esamų maždaug dviejų tūkstančių geležinkelio.
Tam, kad geležinkelis sklandžiai veiktų, saugumui, kaip sako komunikacijos direktorius, per pastaruosius dvejus metus išleista daugiau nei penkiasdešimt milijonų eurų.
Esą ir darbuotojai šiaušiasi be reikalo, mat turintys skundų dėl viršvalandžių turėtų apie tai pranešti vadovams ir problemos bus sprendžiamos.
