Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas įstatymo pataisos projektą vadina diskriminaciniu, esą jis neliečia visų dvigubą pilietybę turinčių žmonių, o taip pat siūlo griežčiau apibrėžti priežastis pilietybės netekimui, mat dalyvavimas prorusiškame renginyje – abejotina priežastis.
Karo Ukrainoje įkarštyje, rugpjūtį, garsi Lietuvos dailiojo čiuožimo pora Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas čiuožė Putino patarėjo Peskovo žmonos organizuotame ledo šou. Lietuos visuomenėje dėl to kilo dižiulis pasipiktinimas jau po pirmųjų viešai paskelbtų įrašų, kuriuos publikavo pati šou organizatorė. O prezidentas Gitanas Nausėda iš čiuožėjų atėmė valstybės apdovanojimus – Gedimino ordino Riterio kryžius, kuriuos porai 2000-aisiais įteikė prezidentas Valdas Adamkus.
Jau tada prezidentas ir dalis politikų ėmė svarstyti apie pilietybės įstatymo pataisas. Tiesa, tik kalbant apie išimties tvarka suteiktas Lietuvos pilietybes, kokią yra įgijusi šokėja Margarita Drobiazko. Vienintelės žmogaus pilietybės, kokią turi Povilas Vanagas, pagal Europines konvencijas, atimti neįmanoma.
„Primenu, kad Margarita Drobiazko 1993 m. išimties tvarka įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, dabartiniame kontekste tai atrodo, kaip apgailėtinas farsas“, – teigia G. Nausėda.
Dabartinis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas numato tik kelis atvejus, dėl kurių žmogus galėtų netekti pilietybės. Pavyzdžiui, jei asmuo tarnautų kitos valstybės tarnyboje, neturėdamas LR Vyriausybės sutikimo, jei įgytų pilietybę, pateikdamas suklastotus dokumentus, ar paaiškėjus, kad pilietybė jam negalėjo būti suteikta.
Tačiau Seime pirmąją stadiją praėjo ir toliau keliaus per komitetus konservatorės Dalios Asanavičiūtės kartu su Stasiu Šedbaru ir Andriumi Vyšniausku parengtas pilietybės įstatymo pataisos projektas, pagal kurįišimties tvarka Lietuvos pilietybę gavęs kitos valstybės pilietis lietuviško paso netektų, jeigu jo veiksmai keltų grėsmę Lietuvos saugumui ir interesams.
„Ir tai yra svarbu ir netaikoma vien šiam atvejui – Drobiazko, bet tai svarbu kaip prevencija. Dėl to, kad pilietybę įgyjant turi asmuo žinoti, kad pilietybę įgyjant yra ir atsakomybės, o, duodant priesaiką, yra numatoma, kad palaiko Lietuvos valstybės nepriklausomybę, vientisumą ir konstitucinę santvarką. Tai vadinasi, turi būti lojalus valstybės pilietis, ir jei išreiškia palaikymą valstybei agresorei – tai turi būti įvertinama“, – tvirtino Seimo narė Dalia Asanavičiūtė.
„Be abejo, tą vertinimą turės atlikti institucijos, ar tai prokuratūra, ar kai kurios kitos, bet mes norime sukurti mechanizmą, kad būtų galima iš jų pilietybę atimti, nes šiandien to padaryti neįmanoma“, – sako Seimo narys Andrius Vyšniauskas.
Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Kasčiūnas tokiai įstatymo pataisai pritaria, tačiau sako, kad reikia ieškoti ir sprendimų kalbant apie atvirai veikiančius prieš valstybę asmenis, tokius kaip Paleckis, iš kurių nepaisant to, kad jie valstybei daro gerokai didesnę žalą nei Drobiazko, bet vienintelės pilietybės neatimsi.
„Pavyzdys yra toks, kad Paleckis dabar vis tiek su pilietybe. Mes su Arvydu Pociumi esame siūlę idėją griežčiau už veikimą prieš – būtent pagal BK straipsnius – kam prilygtų šnipinėjimas, jau ir atimti pilietybę ir iš tokių asmenų, net jei jie neturi dvigubos pilietybės. Bet Europinės konvencijos, kad negali žmogaus palikt be pilietybės, pristabdo tą iniciatyvą, bet galima gal rasti kokių teisinių sprendinių, tai palikime tai teisėtvarkos komitetui“, – kalbėjo Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.
Lietuvos pilietybė išimties tvarka per visą Nepriklausomybės laikotarpį suteikta 811 žmonių. Šis įstatymo projektas galiotų tik jiems.
Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas sako nesuprantantis, kodėl pataisa numatyta tik pilietybę gavusiems išimties tvarka asmenims, o ne visiems turintiems dvigubą pilietybę.
„Toks pagrindas, kaip pilietybės netekimas dėl elgesio kenkiančio gyvybiniams valstybės interesams, gali būti, tačiau jis turėtų būti taikomas visiems vienodai, ir visiems vienodai, kas man tikrai kelia abejonių, ta išlyga, kad išimties tvarka, nes neaišku, kuo geresni kiti piliečiai, kurie lygiai tokiu pat elgesiu galėtų kenkti Lietuvos valstybės interesams“, – teigia D. Žalimas.
Žalimas sako, kad ir reglamentavimą už ką pilietybė gali būti atimama reikėtų apibrėžti aiškiau. Esą dalyvavimas renginyje – net ir tokiame kokiame čiuožė Drobiazko – abejotina priežastis pilietybei atimti. Be to, panašių pavyzdžių nerodė ir užsienio šalių praktikos.
„Už dalyvavimą renginiuose – tikrai nežinom. Už kariavimą ISIS gretose, tikrai yra. Mes rizikuojame pavirsti kažkuo panašiu į Lukašenkos režimą, ten yra kalbama apie tai, kad pilietybę reikia atimti iš visų, kurie dabar pasitraukę į užsienį“, – sako D. Žalimas.
Net jei įstatymas bus pakeistas, Margaritai Drobiazko ji atbuline data negalios. Pilietybės atėmimas galėtų būti įvykdytas tik tuomet, jei ji nusižengtų jau po įstatymo priėmimo.
