„Einama prie konsensuso, šiandien turėjome tarpinį pasitarimą su visų frakcijų atstovais, lyderiais, išgirdome, kokie terminai, planuojama iki kovo mėnesio turėti visus sprendimus atneštus Seimui. Manau, kad gerai vyksta darbas ir einama prie bendro plataus sutarimo“, – trečiadienį po pasitarimo su Seimo frakcijomis žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Darbo grupės referendumui dėl daugybinės pilietybės pasirengti pirmininkė konservatorė Dalia Asanavičiūtė pažymi, kad visų Seimo partijų atstovai sutinka, jog referendumas yra vienintelis kelias siekiant įteisinti dvigubą pilietybę.
„Visi sutinka, kad referendumas yra vienintelis kelias ir vieningas apsiruošimas būtinas. Frakcijų siūlymų dėl formuluotės yra tam tikrų, tariamės ir ieškome bendrų taškų, bet visi taškai daugmaž atitinka, todėl manau, kad turėsime viso Seimo, bent didžiosios daugumos, sutarimą ir eisime į referendumą, kurį skelbsime kitų metų gegužės mėnesį“, – BNS po susitikimo sakė D. Asanavičiūtė.
Anot jos, partijų atstovai iš principo sutaria, kad Konstitucijoje būtų įrašyta bendra formuluotė dėl dvigubos pilietybės galimybės, o konkrečiai jos reglamentavimas būtų nustatytas konstituciniame įstatyme.
„Kadangi yra aišku, kad labai sudėtinga formuluotė nesuprantama žmonėms ir per sudėtinga, juo labiau, kad Konstitucijoje normos turi būti gana lakoniškos, tai, kas būtų svarbiausia pilietybės institute, siūlome išdėstyti konstituciniame įstatyme, toks sutarimas tarp visų yra“, – teigė D. Asanavičiūtė.
Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė po susitikimo teigė, kad partijų atstovai pritaria referendumo iniciatyvai.
„Tai graži iniciatyva, iš visų esamų nei vienas nepasisakėme, kad esame prieš referendumą, tiesiog dėl pačios formuluotės padiskutavome ir sutarėme, kad reikia ieškoti plataus sutarimo tarp partijų. Sutarėme, kad reikia sutarti. Darbo grupės vadovė pristatė jų teikimus, diskusijas, grįžę į partijas, frakcijas tai aptarsime“, – po susitikimo BNS sakė A. Norkienė.
Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisija siūlo įteisinti dvigubą pilietybę Konstitucijos išbraukiant jos ribojimus ir perkeliant į atskirą konstitucinį įstatymą, toks variantas apsvarstytas ir darbo grupės posėdžiuose.
Pagal dabar galiojančią Konstituciją, Lietuvos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais, taip pat išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Šią Konstitucijos nuostatą galima keisti tik referendumu.
2019 metais su prezidento rinkimais jau vyko referendumas, kuriuo siekta išplėsti dvigubos pilietybės galimybes, tačiau neužteko balsų tokiai nuostatai priimti.
D. Asanavičiūtė yra sakiusi, kad referendumo baigčiai įtakos turėjo ir tai, jog bandant visus ribojimus numatyti Konstitucijoje pataisos formuluotė buvo per daug sudėtinga.
Tąkart Konstituciją buvo siūloma keisti šitaip: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas.“
Seimo ir PLB komisija savo priimtoje rezoliucijoje taip pat siūlo būsimame konstitucinio įstatymo projekte nurodyti tik tas valstybes, kurių pilietybę įgijus Lietuvos pilietybė nėra išsaugojama.
Pasak D. Asanavičiūtės, formuluotę dėl Konstitucijos pataisos ir kitus reikalingus teisės aktus planuojama parengti iki kovo 9 dienos, o Seimas pavasario sesijoje, gegužės mėnesį, turėtų priimti nutarimą dėl referendumo surengimo.
Referendumas dėl Konstitucijos pataisų daugybinei pilietybei įteisinti numatytas kartu su 2024 metais vyksiančiais prezidento rinkimais.
Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, dvigubos pilietybės turėti negali.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tik referendumu pakeitus Konstituciją galima atverti galimybę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo kitų šalių pilietybę įgijusiems Lietuvos piliečiams.
