Net 4 šarvojimo sales turintys Grauduvos laidojimo namai priklausantys Panevėžio savivaldybei vos spėja suktis darbų įkarštyje. Kasdien visos salės užimtos, o neretai iš ryto stovėjusią urną su pelenais po pietų jau keičia kita. Toks išaugęs darbo krūvis tenka laidojimo namams.
„Krūvis žymiai didesnis, jau net vyrai sublogę mūsų – nespėja duobes kasti. Plius įbauginti dėl tos koronos“, – sako Grauduvos direktoriaus pavaduotojas Raimondas Pankevičius.
Ritualines paslaugas teikiančios įmonės vienas vadovų specialioje parduotuvėje šiuo metu net neturi parodyti pačių pigiausių ir paprasčiausių obliuoto medžio karstų, skirtų kremacijai. Juos žmonės šluote iššlavė.
„Yra poreikis didelis kremuoti, tai karstų nereikia tokių prabangių. Tai pas mus paprasti balto medžio karstai ir kremavimui juos rekomenduojam“, – pasakoja R. Pankevičius.
Ritualinių paslaugų teikėjai tvirtina, kad šiuo metu mirusiojo artimiesiems tenka palaukti ne tik kol atsilaisvins šarvojimo salės, dažnai nelieka net kam palaidoti mirusįjį. Tada kapsules tenka saugoti spintose nuo kelių savaičių iki mėnesių.
„Tiesiog būna kur išvykę į užsienį artimieji arba patys sergantys, tokiu atveju mes urnas užrakinam ir laikom, kol galės pasiimti ir pasilaidoti“, – teigia R. Pankevičius.
Panevėžyje ženklus mirčių šuolis vien per pastarąjį gruodį darbo uždavė ir kunigams. Katedros kunigas Kęstutis Palepšys sako, jei prieš pandemiją per savaitę laidotuvių turėdavo po dvi tris, tai dabar per dieną tenka palaidoti tokį kiekį velionių.
„Matom aiškiai laidotuvių padidėjimą ir tenka per savaitę, paskutines 2 vienoj savaitėj turėjom, 15 kitoj, 17 laidotuvių“, – kalbėjo klebonas Kęstutis Palepšys.
„Lyginant 2020 m. gruodžio mėnesį, buvo išduota 178 leidimų pasilaidoti į šeimos kapavietes. Lyginant su 2019 m., tai buvo išduota tik 86 išduoti leidimai“, – sako Panevėžio savivaldybės atstovė Lina Jakevičienė.
Pasak kunigo, pandemijos metu visai neliko ir laidojimo tradicijų. Jei žmogus užsikrėtęs koronavirusu, nuo jo miršta, gedėjimui pačių artimiausių žmonių rate teskiriamos vos kelios valandos. Be to, labai daug žmonių yra kremuojama.
„Važiuojam pasiimti velionio, jau jis būna įpakuotas į vieną maišą, dezinfekuotas, dar į vieną maišą, mūsų vyrai atvažiuoja specialiais rūbais apsirengę, vienkartinis karstas būna uždaromas ir neatidaromas. Taip, kad artimieji ir nemato. Covidas sudaro apie 70 proc. dabar jau praėjusį mėn., anksčiau nebuvo tiek daug“, – pasakoja R. Pankevičius.
„Laidotuvės labai įvairios, ir į 9 dešimtį įkopusius tenka laidot, bet tenka taip pat ir į 5-6 dešimtį pasiekusius“, – teigia K. Palepšys.
„Šiuo metu krematoriumas dirba visu pajėgumu, per savaitę kremuojam apie 200 velionių. Tai apimtys pilnos. Šiuo metu apie pusę srauto bent jau gruodžio mėnesį yra nuo Covid-19 mirę“, – kalbėjo Lietuvos krematoriumo direktorius Bernardas Vilkelis.
Dėl mirusiųjų gausos šiuo metu Kėdainių krematoriume yra susidariusi eilė. Direktorius ramina, kad paskutinėmis dienomis jaučiamas šioks toks užsakymų mažėjimas. Bet dalis ritualinių paslaugų teikėjų velionius kremuoti veža dar ir į kaimynines šalis – Latviją ir Lenkiją.
„Tai šiai dienai tik už savaitės turim (deginimą), bet mes važiuojam į Rygą. Ten didelis krematoriumas, daug tų pečių. Kadangi mirusiųjų daugėja, mes vežam ir į Kėdainius, ir į Rygą“, – sako R. Pankevičius.
Statistikos departamento duomenimis, vidutiniškai per savaitę šalyje miršta apie 800 žmonių. Nuo covid-19 Lietuvoje mirė 2076.
