laidotuvės

Šeštadienį, lapkričio 22-ąją, Negimusio kūdikio dienos išvakarėse, Klaipėdoje vyko itin jautrus atsisveikinimas – su maldomis ir apeigomis pirmą kartą Klaipėdoje atsisveikinta su negimusiais kūdikiais. Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ dalijosi Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapija, žvakelė melstis už juos ir jų artimuosius kviečia Joniškės kapinių kolumbariume.

Nors pastaruosius kelerius metus kremavimo paslaugų paklausa Lietuvoje išaugo kaip niekad, dar ne taip seniai daugelis šios idėjos kratėsi. Ilgai buvo tikėta, kad sudegintas kūnas ar jo pelenai po mirties nebegali prisikelti, todėl kremavimas atrodė nepriimtinas ir netgi pažeidžiantis tradicijas. Tačiau per pastaruosius kelerius metus požiūris pasikeitė iš esmės – kremavimo paslaugų paklausa Lietuvoje išaugo kaip niekad. Šiandien jau kas antras mirusysis laidojamas ne karste, o urnoje.

66 metų vyro laidotuvių ceremonija Krasnystavo mieste (Liublino provincija) buvo netikėtai nutraukta, kai į bažnyčią įėjo policijos pareigūnai ir, visų gedinčiųjų nuostabai bei pasipiktinimui, išnešė karstą su kūnu. Paaiškėjo, kad dėl vykstančio tyrimo būtina atlikti vietos slaugos namų gyventojo skrodimą, rašoma fakt.pl. „Laidotuvės vyko 10.30 val., o informaciją apie šio asmens mirtį gavau 9.38 val. Kito pasirinkimo nebuvo“, – „Fakt“ sakė prokuroras Danielis Czyżewskis.

Internete vėl plinta istorija, apie tai, kaip 40 metų vyras, kurį jo šeima laikė mirusiu, pasirodė namuose praėjus savaitei po to, kai šeima surengė laidotuves, klaidingai identifikavusi suirusius palaikus Rajsamande, Rajasthano valstijoje. Įvykis įvyko po to, kai valstybinė RK ligoninė paskelbė vyro, vardu Goverdhanas Prajapatas, kurį gydė ligoninėje, kūną „neidentifikuotu“, o vėliau Omkaro Lal Gadulia giminaičiai klaidingai pasiėmė šį kūną Rajsamando rajone.

Lietuvoje laidotuvių ir kapų įrengimo paslaugos pastaraisiais metais sparčiai keičiasi. Vis daugiau žmonių renkasi paprastumą, šviesą ir ilgaamžiškumą vietoj pompastikos. Nors kainos pamažu kyla, paslaugų teikėjai sako, kad keičiasi ne tiek rinka, kiek žmonių požiūris – į mirtį, atminimą ir tai, kas lieka po žmogaus išėjimo. Nuo kelių šimtų iki kelių tūkst.

Nors mirtis yra neatskiriama gyvenimo dalis, manoma, jog kartais laidojimo verslas pritraukia specifinius žmones, o gal ši sritis ir kasdienis darbas su mirtimi juos pakeičia. Faktas tas, kad šioje pramonėje kartais nutinka visiškai nesuprantamų dalykų. „Zerkalo“ praneša apie vieną keisčiausių skandalų, savo mastu ir ciniškumu pranokusių visus keisčiausius įvykius.

Pomirtinėse kaukėse įspausti velionių veidai, metaliniai vainikai, kurie procesijos metu baisiai girgždėjo, o po laidotuvių buvo saugomi namuose, ar tarsi į jungtuves su mirtimi išruošiamos mirusios netekėjusios merginos. Juozo Gruodžio namuose eksponuodami įprastai saugyklose dūlančias relikvijas, susijusias su garsių muzikų mirties istorijomis, muziejininkai atskleidžia šiais laikais jau keistokai atrodančias ar net užmarštin pasitraukusias tradicijas. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Tai turėjo būti įprasta atsisveikinimo akimirka, tačiau tėvo karstą atidaryti paprašiusi šeima išvydo šokiruojantį vaizdą. Artimuosius sukrėtusi klaida įvyko vienuose iš Lenkijos miesto Vroclavo laidojimo namų ketvirtadienį, lapkričio 13 dieną. Mirusiojo artimieji atvyko atsisveikinti su savo mylimu žmogumi. Kai buvo atidarytas karstas, jie visi sustingo.

Jau šešiolika metų Valerija Vaišvilienė dirba ten, kur susilieja žmogaus skausmas ir ramybė – ritualinių paslaugų versle. Jos parduotuvėje galima rasti beveik viską, ko prireikia atsisveikinimui su artimuoju. Tačiau tarp juodų kaspinų, karstų ir gedulo rūbų nėra kūdikiams skirtų drabužėlių ir mažų karstų. Verslininkė savo parduotuvėje jų sąmoningai vengia, nes jai per sunku būtų juos matyti kasdien.

Šiuolaikinėje visuomenėje mirtis vis dažniau slepiama už ekranų – nuo realaus atsisveikinimo bėgama, nors virtualiuose pasauliuose smurtas ir žūtys tapo kasdienybe. Ekspertai sako, kad ši baimė pažvelgti tikrovei į akis rodo mūsų visų dvasinį atbukimą ir gebėjimo priimti gyvenimo pabaigą praradimą. Tai, kas yra natūrali gyvenimo pabaiga dabar dažnai socialiniuose tinkluose ir populiariojoje kultūroje tampa pramoga, todėl svarbu, kad visuomenė tinkamai ir atsakingai būtų informuojama.

Spalio 29-ąją Vilniuje įvyko precedento neturintis įvykis. Pirmą kartą Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakultetas iškilmingai ir jautriai atsisveikino su savo kūną mokslui paaukojusių žmonių palaikais. Šios idėjos sumanytoja – VU Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vadovė prof. Janina Tutkuvienė. Ji naujienų portalo tv3.lt skaitytojams atskleidė, kokią reikšmę turi šios laidotuvės bei kokia procedūra laukia norint po mirties paaukoti savo kūną mokslui.

Laidotuvės – tai ne tik atsisveikinimas su artimu žmogumi, bet ir gilių tradicijų ir tikėjimo išraiška. Viena iš tų tradicijų – giedojimas, kuris lydėjo žmones per amžius ir suteikia ramybės tiek gedintiesiems, tiek mirusiajam. 58-erių zarasietė Ramunė Prakapavičienė jau 45 metus verčiasi giedojimu laidotuvėse ir ši veikla tapo ne tik jos gyvenimo dalimi, bet ir pašaukimu.

Liūdėti dėl artimojo netekties – ypač sunku ir be papildomų bėdų. Tačiau ką daryti, kai laidotuvių metu į salę įžengia trys nepažįstami žmonės ir vienu sakiniu apverčia tavo visą gyvenimą aukštyn kojomis? Taip nutiko gedinčiai dukrai, tiesą apie savo tėtį sužinojusiai tik per jo laidotuves – paaiškėjo, kad jis daug metų turėjo paslaptį, apie kurią šeima nė neįtarė.

Giesmių, kanklių ir žvakių šviesoje pirmą kartą pagerbti 27 žmonės, kurie savo kūnus paaukojo Vilniaus universiteto medicinos studentams – donorų urnos palaidotos Antakalnio kapinėse. Artimieji atviri – tai tylus, bet itin prasmingas kilnumo ir pasitikėjimo gestas. Studentai ir dėstytojai pasiaukojusius kūnus analizuoja, tyrinėja jų organus, raumenis ir kaulus – tai, pasak Vilniaus universiteto atstovų, padeda geriau suprasti žmogaus anatomiją ir ruoštis būsimai gydytojo profesijai.

Vakar Lietuva neteko žymaus aktoriaus, režisieriaus, muzikanto Kosto Smorigino – jo gyvybė užgeso einant 73-uosius metus. Atsisveikinimas su iškilia šalies scenos legenda bus itin jautrus bei sutaps su simbolinėmis mirusiesiems pagerbti skirtomis dienomis. Kaip pranešė velionio artimieji, atsisveikinimas ir palydėjimas į amžinojo poilsio vietą vyks lapkričio 1–2 dienomis.

Šiandien Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakultete buvo galima išvysti vieną šalia kitos išdėliotas urnas, apsuptas žvakių šviesos. Šalia jų – kortelės, ant kurių nurodyti vardai, pavardės, gimimo ir mirties laikai 27 žmonių, kurie sutiko po mirties paaukoti savo kūnus mokslui. Šių metų spalio 29-oji žymi pirmą kartą, kai Lietuvoje VU iniciatyva buvo pagarbiai ir oriai atsisveikinta su žmonėmis, kurie sutiko padovanoti savo kūnus mokslui ir prisidėti prie būsimų medikų rengimo.

Praėjo beveik trys dešimtmečiai nuo dienos, kai pasaulis sustojo gedėdamas Velso princesės Dianos. Jos laidotuvės 1997-ųjų rugsėjį tapo vienu labiausiai žiūrimų įvykių istorijoje, o jos brolio, grafo Charleso Spencerio, pasakyta kalba Vestminsterio abatijoje iki šiol laikoma viena galingiausių laidotuvių kalbų modernioje istorijoje. Tačiau, pasirodo, ši kalba turėjo skambėti visiškai kitaip.

„TikTok“ tinkle vis dažniau pasirodo netikėtų temų, tačiau viena jų išskirtinai intriguoja vartotojus – tai vaizdo įrašai, kuriuose laidojimo namų darbuotojai atvirai pasakoja apie darbą su mirusiaisiais.

Per laidotuves JAV užfiksuota akimirka, kuri vėl sulaukė didelio dėmesio internete. Socialiniame tinkle „TikTok“ paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip moteris kalbėdama savo sesers atsisveikinimo ceremonijoje kreipiasi į svečią, kurią laidojimo dalyvė vadina veidmaine. Vaizdo įrašas greit tapo virusinis — jis paskelbtas su prierašu apie mylimąją seserį ir žinia, kad ceremonija buvo viena gražiausių, kokią tik buvo galima surengti.

74 metų Mohanas Lalas iš Biharo valstijos Indijoje sugalvojo atlikti neįtikėtiną eksperimentą – jis suvaidino savo mirtį ir pats sau surengė tikras laidotuves, kad pamatytų, kas iš tiesų jį gerbia. Vietos gyventojai, verkę prie jo karsto, netrukus išvydo, kaip „velionis“ prisikelia, rašo vice.com. Norėjo pamatyti savo paties laidotuves M. Lalas, išėjęs į pensiją Indijos oro pajėgų veteranas iš Končio kaimo, nusprendė surengti savo laidotuves.

Šiluvoje prieš porą metų atsirado kapas, kurio anksčiau Lietuvoje niekuomet nebuvo. Iki šiol sužinojus, kas jame palaidota, širdį suspaudžia ne vienam. Amžinojo poilsio į kapą atgulė daugiau nei du tūkstančiai kūdikių, nesulaukusių nė 22 gyvenimo mamos įsčiose savaitės. Apie jautrų ir išskirtinį kapą sutiko papasakoti Kauno klinikų dvasinė asistentė, 22 nėštumo savaitės nesulaukusių kūdikių laidotuvių iniciatorė Svetlana Adler-Mikulėnienė.

Artimojo netektis visada palieka gilią žaizdą, o gedulas dažnai verčia žmones ieškoti įvairių būdų išlaikyti prisiminimą gyvą. Kai kurie artimieji renkasi tradicinį atsisveikinimą – laidotuves ir kapavietę, o kiti nori turėti simbolinę dalelę mylimo žmogaus šalia. Viena moteris, netekusi vyro, nusprendė visur keliauti su jo pelenais – tarsi ištesėdama pažadą būti kartu net ir po mirties. Tačiau šis jausmingas gestas netikėtai virto mįsle, kai ji pastebėjo keistą radinį vyro pelenuose.

Ketvirtadienį į amžinybę palydėta alytiškė medikė Marija Barauskienė, atidavusi savo gyvenimą vaikų gydymui ir medicinai.  Šv. Liudviko bažnyčioje Šv. Mišias už velionę aukojo klebonas Marius Talutis.  Atsisveikinta su tūkstančius vaikų gydžiusia medike Marija Barauskiene 81-erių sulaukusi moteris palaidota laikantis senųjų tradicijų: atsisveikinimo namų „Skausmo užuovėja“ vyrai įnešė karstą į bažnyčią, kunigas atliko apšlakstymo ir smilkymo apeigas.

Taip neturėjo įvykti, planas nebuvo toks. Tėvai tikėjo, kad Igoris gyvens ilgai ir laimingai, išpildys savo svajones ir kasdien teiks visiems džiaugsmą, tačiau likimas nusprendė kitaip. Jo gyvenimas baigėsi, Igorio nebėra. 10-metis žuvo, nes girtas 33-ejų vyras Lenkijoje sėdo prie vairo. Łebieńska Hutėje (Pamario vaivadija, Lenkija) girtas vairuotojas partrenkė 10-metį berniuką ir dar tris kitus berniukus, tarp jų – žuvusiojo trejais metais vyresnį brolį.

„Negimusiųjų kūdikių palaidojimas – tai ir priminimas, jog kiekvienas žmogus, net ir negimęs, yra orus ir Viešpaties norėtas, tad jis taip pat turi būti gerbiamas“, – sakė Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas spalio 13-ąją Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikoje. Joje Marijos dienos iškilminga Eucharistija buvo švenčiama meldžiantis ir už Kauno ligoninėse mirusius bei nepaimtus palaidoti negimusius vaikelius bei jų artimuosius, rašoma Kauno arkivyskupijos pranešime.

Mirtis užklumpa netikėtai – tai savo kailiu skaudžiausiu būdu patyrė 22-ejų Hannah. Apie savo vaikino žūtį autoavarijoje ji sužinojo likus vos dviem dienoms iki dar vienos žinios, kad ji laukiasi. Apie tai, kad jos pilve – jų meilės vaisius, ji nusprendė pranešti per vaikino laidotuves. Nors jos istorija plačiai nuskambėjo dar prieš kelerius metus, ji prisimenama iki šiol ir virpina ne vieną širdį.

Trys didieji Lietuvos miestai per tris šių metų ketvirčius palaidojo 95 vienišus, nenustatytos tapatybės žmones. Vilniuje palaidota 50, Klaipėdoje – 25, o Kaune – 20 tokių žmonių. Dauguma mirusiųjų buvo vieniši žmonės, Klaipėdoje palaidotas vienas neatpažintas žmogus, Vilniuje – du. Sostinėje taip pat palaidota urna su žmogaus embrionų arba vaisių iki 22 savaitės palaikais.

Mirtis – tema, apie kurią dauguma stengiasi negalvoti, tačiau kai kurie žmonės į ją žvelgia su ypatingu racionalumu. Vienas iš jų – kaunietis Vidas Čedavičius, kuris dar gyvendamas nusprendė pats suplanuoti savo laidotuves. Tai buvo ne impulsyvus sprendimas, o kruopščiai apgalvotas procesas – toks pat, kaip ir visas jo gyvenimas. Rūta Steponaitienė, Vido dukra, pasakoja, kad jos tėtis visada buvo tikslus, tvarkingas ir mėgo, kai viskas būna suplanuota iki smulkmenų.

Ne paslaptis, kad per atsisveikinimus su Anapilin iškeliavusiu velioniu apstu ne tik jautrių, graudžių momentų, tačiau taip pat kartais susiduriama su giminių nesutarimais. Naujienų portalas tv3.lt dalijasi anksčiau siųstu ukmergiškės Janinos laišku apie į laidotuves atneštą pusseserės vainiką, išprovokavusį skaudžią velionės sesers reakciją. „Noriu pakalbėti itin jautria tema.

Laidotuvės – viena iš tų gyvenimo akimirkų, kai pagarba ir taktas tampa svarbesni už bet kokią kitą formą ar išraišką. Kaip elgtis, ką vilkėti, kokias gėles atsinešti ar kiek į vokelį įdėti pinigų – tokie klausimai dažnai kelia nerimą daugeliui. Apie svarbiausius etiketo niuansus naujienų portalui tv3.lt atskleidžia etiketo lektorė, „Instagram“ paskyros „raffine.

Peru įvyko stulbinanti ir kartu kraupi istorija – moteris, kuri buvo paskelbta mirusia po eismo nelaimės, savo laidotuvėse ėmė belstis į karstą. Šeima, išgirdusi garsus iš medinės dėžės, negalėjo patikėti savo akimis, kai pamatė, jog artimoji dar gyva. Kaip rašo naujienų portalas „UNILAD“, artimieji patyrė šoką, kai moteris atsimerkė prieš pat palaidojimą.

Artėjantis ruduo Nijolei Jagelavičienei – ypatingai jautrus. Spalio 7-ąją būtų gimtadienį šventusi jos dukra Agnė Jagelavičiūtė – menininkė, aktorė, televizijos laidų vedėja, kurios netikėta mirtis 2022-ųjų pabaigoje sukrėtė Lietuvą. Nors gruodžio mėnesį sukaks treji metai, Nijolė neslepia – laikas neišgydė skausmo.

Ne paslaptis, kad šių dienų pasaulis nepaliaujamai keičiasi ir visi stengiasi suspėti koja kojon žengti su juo. Pastebima, kad keičiasi ne tik vestuvinės tradicijos, kuriose retai kada jau pamatysi „piršlio korimą“ ar jaunųjų pasitikimą su duona ir druska, bet ir laidotuvės, kurių surengti neskubama, o susirinkusieji kartais pasipuošia net baltais ar spalvotais drabužiais.

Žvarbų ir sausą antradienio rytą, rugsėjo 30-ąją, Karveliškių kapinėse amžinojo poilsio į vieną kapo duobę atgulė 17 žmonių. Kiekvieno iš jų istorija skirtinga – vieni neturėjo artimųjų, kitus giminaičiai atsisakė palaidoti, o trečiųjų tapatybė taip ir nebuvo nustatyta. Vis tik visi turėjo vieną bendrą likimo bruožą – jie buvo palaidoti už valstybės lėšas.

Sostinės Karveliškių kapinėse į bendrą kapą amžinojo poilsio atgulė 17 giminėms nereikalingų ar artimųjų ir visai neturinčių žmonių. Tarp jų ir Lietuvoje lankęsis, traumą patyręs ir dėl jos miręs septyniasdešimt penkerių japonas. Jo artimieji sutiko, kad vyras būtų palaidotas Lietuvoje, mat vežti palaikus į Japoniją – per brangu.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Laidojimo paslaugų centro darbuotojai į Karveliškių kapines atvežė septyniolika kapsulių su mirusiųjų pelenais.

Šiandien Vilniaus rajone, Karveliškių kapinėse, buvo palaidota 17 žmonių. Nors įprastai tokio masto laidotuvėse dalyvautų ir ašaras brauktų kelios dešimtys ar net šimtai žmonių, šiandien su velioniais atsisveikinti buvo susirinkę vos daugiau nei dešimt atvykusiųjų. Šie žmonės – kunigas Ričardas Doveika, vienuolės, kapinių administratorė ir Vilniaus Laidojimo paslaugų centro darbuotojai.

Rugsėjo 26-osios rytą pasklido žinia apie tai, kad buvęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus dėl infekcinės ligos atsidūrė Vilniaus Santaros klinikose, reanimacijoje. Po žinios apie tai ne vienas prisiminė, kad paskutinį kartą prezidentas viešumoje pasirodė dar šią savaitę, o to priežastis – itin jautri. Šią savaitę, rugsėjo 23 dieną, V. Adamkus pasirodė viešumoje. Antradienio popietę jis atvyko į Laidojimo paslaugų centro salę Antakalnyje atsisveikinti su savo mirusiu bičiuliu.

Kaip įsitikino šios TV3 televizijos „TV Pagalba“ laidos herojai, skaudžios nelaimės po vieną nevaikšto: staiga blogai pasijutęs ir išvežtas su greitąja ligoninėje mirė sūnus, o jo draugė pavogė vieninteles šeimos santaupas. Kai jau reikia važiuoti į morgą pasiimti velionio kūno, paaiškėja ir trečia problema – šeimos kape vietos itin mažai.  Tragiškos žinios gali ištikti, kai mažiausiai to tikiesi.

Tadas kreipiasi į „TV Pagalbą“, skųsdamasis nesantaika su broliu Povilu. Anot Tado, Povilas nepranešė apie tai, jog jų tėvas mirė. Nagrinėjant šios istorijos aplinkybes atsiranda netikėtas posūkis. Pasak Povilo, vienintelis tėvo noras prieš mirtį – kad ten nebūtų jo sūnaus Tado. Juoda katė perbėgo kelią tarp dviejų brolių. Vienas brolis kitam nieko nepranešė apie jų tėvo mirtį.

Pirmadienio popietę Vilniuje prasidėjo atsisveikinimas su JAV lietuviu, verslininku, filantropu ir Čilės garbės konsulu Rimtautu Juozu Vizgirda. Į Laidojimo paslaugų centro salę Antakalnyje rinkosi artimieji, bičiuliai, kolegos ir visi, norintys pagerbti jo atminimą bei palydėti į amžinojo poilsio vietą. Atsisveikinimas Vilniuje Ceremonija vyksta M. K. Paco gatvėje, 2-oje salėje. Atsisveikinimas tęsis pirmadienį iki 21 val., o antradienį – nuo 9 iki 14.45 val.

Vėlų šeštadienio vakarą paaiškėjo žinia apie žinomo verslininko, filantropo Rimtauto Vizgirdos mirtį. Šia sukrečiančia žinia pasidalino vyro žmona Birutė. Paaiškėjo, kur galima bus atsisveikinti su Rimtautu. Vėlų šeštadienio vakarą Birutė, Rimanto Vizgirdos žmona, pasidalino liūdna žinia, apie vyro netektį. Moteris prašė palaikyti šeimą maldomis.

61-erių Normaną White’ą iš Midlsbro, Šiaurės Jorkšyro Jungtinėje Karalystė, ištiko tragedija – tuo metu, kai į Šv. Bede koplyčią, esančią krematoriume, buvo nešamas jo sūnaus Davido Beilickio karstas, jis, kaip manoma, patyrė stiprų širdies smūgį. Tėvas staiga sukniubo ir mirė sūnaus laidotuvėse. N. White’as dalyvavo savo sūnaus Davido laidotuvėse kai jį, kaip įtariama, ištiko širdies smūgis.

Velso princesė Kate Middleton po Kent hercogienės laidotuvių pasidalijo širdį šildančiu momentu su savo uošviu, karaliumi Karoliu III. Kaip teigia, „The Miror“, šis epizodas išsiskyrė tarp oficialių atsisveikinimo akimirkų Vestminsterio katedroje Širdį šildantis gestas Po valandą trukusios ceremonijos Vestminsterio katedroje, kurioje buvo pagerbtas rugsėjo 4-ąją ramiai mirusios Kent hercogienės (92 m.) gyvenimas, karališkosios šeimos nariai susirinko ant katedros laiptų.

Vakar į Kento hercogienės laidotuves atvykus karališkajai šeimai, vieno jos nario poelgis pribloškė – princas Andrew užfiksuotas besijuokiantis šalia bažnyčios, vos spėjęs išeiti iš atsisveikinimo ceremonijos ir pamaldų. 65-erių Jorko hercogas prisijungė prie kitų karališkos šeimos narių – tarp jų ir buvusios žmonos Sarah Ferguson – ir atvyko į privačią atsisveikinimo ceremoniją.

Šiaurės Jorkšyre, Middlesbrough mieste mirė sūnaus laidotuvėse dalyvavęs tėvas Normanas White. Jo dukra mano, kad jis galėjo mirti nuo sudužusios širdies. Netikėta mirtis Manoma, kad 61-erių Normanas „Nosha“ White patyrė stiprų širdies smūgį per savo 41-erių sūnaus Davido Beilicki laidotuves, kurios vyko rugpjūčio 21 d. Šv. Bede's koplyčioje Teesside krematoriumo Middlesbrough, Šiaurės Jorkšyre, kaip praneša Teesside Live ir Wales Online. Septynių vaikų tėvas galiausiai mirė.

Šventųjų 2025 metų rugsėjo 14 d. Telšių katedroje buvo meldžiamasi už mirusį mons. dr. Vytautą Steponą Brazdeikį. Laidotuvių šv. Mišias aukojo Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas kartu su kunigais iš Telšių, Kauno bei Šiaulių vyskupijų, pranešė Telšių vyskupija. Homilijoje Telšių ganytojas priminė, kad mons.

61 metų Normaną White’ą iš Midlsbro, ištiko širdies smūgis, kai į Šv. Bede’s koplyčią Teesside krematoriume buvo nešamas jo sūnaus Davido Beilicki karstas. Normanas dalyvavo savo 41 metų sūnaus Davido laidotuvėse, kai staiga sukniubo. Manoma, kad jį ištiko širdies smūgis. Sūnus Davidas buvo rastas miręs ant giminaičio sofos po ilgametės kovos su priklausomybėmis.

Einant į laidotuves, įprasta praktika tampa atnešti auką vokelyje, taip padedant gedinčiai šeimai, jų pečius užgriuvus ne tik netekčiai, bet ir finansinei atsisveikinimo organizavimo naštai. Vis dėlto, į laidotuves einant su vokeliu, kyla klausimas, kaip išreikšti užuojautą – žodžiu ar užrašant ją atvirutėje? Atsakymą, kaip turėtų būti reiškiama užuojauta, pasidalintame vaizdo įraše pateikė etiketo lektorė, „Instagram“ paskyros „raffine.

Pirmadienį uždarame draugų ir artimųjų rate įvyko Giorgio Armani laidotuvės – ketvirtadienį miręs 91-erių metų amžiaus sulaukęs italų mados grandas buvo palaidotas Pjačencos provincijos Rivaltos miestelyje, kuriame ir užaugo. Italijos mados ir verslo sostinėje Milane buvo paskelbta gedulo diena: šeštadienį ir sekmadienį su miesto teatre „Teatro / Armani“ pašarvotu G. Armani atsisveikinti atėjo apie 16 000 žmonių. Iš pagarbos mados namų įkūrėjui pirmadienį 15.00 val.