Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavę ekspertai teigė, kad šis biudžetas parengtas pagal visų poreikius, tačiau tai – labai rizikingas žingsnis. Tokią nuomonę išsakė finansų ministras Vilius Šapoka ir SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Pone Povilauskai, ar šis biudžetas geriausia, ką Vyriausybė galėjo pasiūlyti tokiomis aplinkybėmis?
T. Povilauskas: Panašu, kad buvo noras vertinti visus skaudulius ir atsižvelgi į visų poreikius, nes biudžete mes matome elektros kainų kompensavimą verslui, apribotą elektros kainų augimą gyventojams, pusmečiui paliktą PVM lengvatą apgyvendinimo ir maitinimo sektoriui.
Yra daug sprendimų, kurie buvo ypač aktualūs verslui, jie to prašė ir kažkuria dalimi yra gautos tos sumos. Manau, kad dabar pamatysime visus skaičius ir tada pasakysime, kiek tai yra efektyvu, kiek ne.
Galima pastebėti noro didinti žmonių pajamas tęstinumą, nes matome, kiek didėja pensijos (tai tikrai spartus augimas), kiek didėja MMA (minimali mėnesinė alga – red. past.), NPD (neapmokestinamas pajamų dydis – red. past.). Išlieka tikslas didinti pajamas tų žmonių, kurie jas gauna iš biudžeto.
Kalbant apie infliacijos suvaldymą, akivaizdu, kad yra elektros ir gamtinių dujų kainų neleidimas augti tiek, kiek jos augtų pagal biržos kainas. Galima matyti, kad lūkesčiai buvo suformuoti visų – ir prezidento, ir visų žmonių, todėl buitiniams vartotojams padidėjimas iki 28 centų nėra didelis, tai 16 proc.
Manau, kad dėl to gyventojai vėl atsipūtė, nes tai yra mažas padidėjimas, bet biudžetas ir skolinimasis atsiduso.
Pone Šapoka, kokios jūsų pirmosios mintys apie patį biudžeto projektą?
V. Šapoka: Antakį pakelti verčia biudžeto deficito dydis. Vertinant vien tuo aspektu sakyčiau, kad biudžetas yra labai rizikingas, nes kada už sienos vyksta karas, tų nenumatytų aplinkybių gali atsirasti ne viena ir ne dvi. Jų gali būti begalė ir jos gali būti rimtos, todėl nustebino, kad Vyriausybė nepasiliko nieko rezervui, juodai dienai.
5 proc. deficitas yra ta riba, kurios nereikėtų siekti. Iš tų biudžeto projektų, kokie jau yra paskelbti Europos Sąjungos mastu, tai prie 5 proc. ribos yra praėjusios tik labiausiai prasiskolinusios šalys – pietinės šalys.
Manau, kad Lietuva tikrai turėtų elgtis kitaip. Aišku, šiuo metu nei Vyriausybė, nei valdančioji dauguma neturi tokio didelio visuomenės palaikymo, kad galėtų priimti ryžtingesnius sprendimus.
Tai jie patenkino visų lūkesčius?
V. Šapoka: Taip, tai tiesiog yra plaukimas pasroviui. Žinoma, yra nedidelis lošimo elementas – įsivaizduokite, kas bus, jei išsipildys premjerės žodžiai, kad tikėtina, jog ekonominė situacija bus prastesnė nei šiuo metu, tokiu atveju tas 5 proc. deficitas de facto išaugtų į žymiai didesnį skaičių.
Tada finansų rinkos pakankamai skaudžiai nubaustų Lietuvą ir skolintumėmės tikrai už pakankamai dideles palūkanass. Dėl to manau, kad esant tokiam didžiuliam neapibrėžtumui valstybė turėtų elgtis atsargiau. Tai būtų didesnis užtikrintumas tiek gyventojams, tiek verslui, nes jau biudžeto pristatymo metu mes girdime, kad tikėtina, jog biudžetas bus patvirtintas, bet už kelių mėnesių bus peržiūrimas. Na, tai neapibrėžtumo tikrai nesumažina.
Daugiau įžvalgų galite išgirsti laidoje, esančioje straipsnio pradžioje.
