Nors žvejai to nepripažįsta, tačiau sako, jei bus įrodyta, kad tai jų kolegų darbas, tokiems verslininkams privalu atimti licenciją žvejoti.
Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Vaizdais socialiniuose tinkluose dalijasi sunerimę klaipėdiečiai. Kelių šimtų metrų ruože ties Karkle visas pajūris nusėtas šimtais negyvų plekšnių. Žmonės baiminasi, jog įvyko kokia ekologinė nelaimė.
„Panašu, kad esu pačiame plekšnių kapinyne. Štai kiek jų. Viena, dvi, trys, keturios. Na, iš tikrųjų suskaičiuoti net neįmanoma. O vietiniai gintaro gaudytojai pasakoja, kad rado ir kitokių žuvų. Net porą ungurių, kuriuos atidavė lapėms“, – pasakojo įvykio vietoje apsilankęs žurnalistas Vitalijus Čiapas.
O vaizdas iš viršaus puikiai parodo, kiek daug šių žuvelių guli baltais pilvais į viršų. Specialistai ramina, jog jokia ekologinė nelaimė neįvyko. Esą greičiausiai tai – priekrantės žvejų darbas. Gali būti, jog į jų pastatytus tinklus įkliuvusios žuvys laiku nebuvo ištrauktos ir užduso. O žvejai visą nepasisekusį laimikį tiesiog supylė į bangas.
„Kai ilgai negali ištraukti žvejai, lieka nelabai tinkama žuvis. Kartais bangų mūšos zonoje, jeigu papuola. Ir natūralu, kad viskas atsiduria krante“, – teigė saugomų teritorijų ekologas Erlandas Paplauskis.
Priekrantės žvejai bet kokius kaltinimus atmeta. Esą joks save gerbiantis žvejys taip nepasielgtų. Net jei tinkluose dėl kokių nors aplinkybių žuvys uždūsta, jas verslininkai gabena utilizuoti, o ne tiesiog iš tinklų sumeta į jūrą.
„Ne tik, kad plekšnės, bet ir kitos žuvys iškristų į krantą ir būtų išmestos krante, verslininkai šito dalyko tikrai nedaro ir to nebūna. Nebent su štormu, gali išmesti per štormą įsipainiojusias kokias. Bet tai vienetiniai atvejai. Jei ir padarė kas šitokį dalyką, tai iš tokios įmonės turi būti atimta licencija žvejybai“, – teigė priekrantės žvejys Mindaugas Rimeikis.
Vis tik ekologai šio incidento nesureikšmina. Anot jų, žmonės šį bei kitus panašius įvykius labai išpučia.
„Feisbuko kultūroje visas realus pasaulis atrodo ryškiai kitaip negu realybė. Bet turiu pradžiuginti, kad po kiekvieno štormo šimtus, gal tūkstantį metų, gal daug tūkstančių metų jūra ką nors išmes. Taip buvo, yra ir bus dar daug metų“, – ramino saugomų teritorijų ekologas Erlandas Paplauskis.
Tad ir negyvų plekšnių nuo kranto niekas rinkti nesiruošia. Specialistai palieka visą darbą gamtai. O tokiu sprendimu labai patenkinti kirai. Štai, tikrą puotą surengė. Ko sparnuočiai nespės sulesti, susigrąžins jūra.
Visą reportažą žiūrėkite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
