Vienoje didžiausių Baltarusijos valstybinių įmonių „Belaruskali“, kuri užtikrina kone penktadalį viso pasaulio poreikio kalio trąšomis – nuo pat rugpjūtį šalyje įvykusių suklastotų rinkimų – vyksta darbuotojų kova už išlikimą.
Kaip ir daugelio kitų didelių valstybinių gamyklų darbuotojai – „Belaruskali“ šachtininkai, traktorininkai ir visi kiti – pradėjo aktyvų streiką. Ir susidūrė su režimo, ir jam paklusnios įmonės valdžios teroru, grasinimais, atleidimais ir darbo.
„Belaruskali yra viena iš valstybinių įmonių, kurias galima vadinti Lukašenkos „kišenėmis“. Ji labai įtakinga Baltarusijoje ir ten dirbantys žmonės atleidžiami dėl savo pilietinės pozicijos“, – sako Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.
Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja ragina Lietuvą paskelbti sankcijas Baltarusijos kalio trąšų milžinei:
„Iškelti jiems sąlygas: jei atleidžiate žmones – didiname kainą. Arba nutraukiame tranzitą.“
Į Klaipėdos uostą atrieda krovininių vagonų sąstatas, ant kurio užrašyta ne kas kita, o „Belaruskali“. Baltarusijos milžinė naudojasi Lietuvos geležinkeliais ir Klaipėdos uostu – čia kalio trąšas krauna Birių krovinių terminalas, o toliau jos iškeliauja po visą pasaulį.
„Belaruskali“ produkcija sudaro didžiąją dalį per uostą keliaujančių baltarusiškų produktų, o šie – trečdalį visos uosto krovos.
„Jei iš 46 mln. tonų kraunamo krovinio 18 mln. sudaro tranzitiniai kroviniai, tai iš jų apie 14 mln. yra baltarusiški kroviniai. Ir nevardinant atskirai trąšų – apie 12 mln. tonų yra trąšų. Tai tas krovinio srautas yra didelis ir labai reikšmingas uostui“, – pasakoja Klaipėdos uosto direktorius Algis Latakas.
Klaipėdos uosto direktorius su nerimu klausosi kalbų apie galimą tranzito nutraukimą. Panaši baimė buvo ir rudenį, kai pats Lukašenka grasino nutraukti tranzitą atsakydamas į Baltijos šalių paskelbtas sankcijas ir perkelti jį į Latvijos ir Rusijos uostus. Klaipėdos uosto direktorius jau prognozuoja gresiančius nuostolius.
„Jei mes kalbame apie viso Baltarusijos krovinio neatvykimą į Klaipėdos uostą, jo sustojimą kai kuriam laikui… per metus nemažiau 100 mln“, – teigia A. Latakas.
Panašūs praradimai už tranzitą esą grėstų ir Lietuvos geležinkeliams. „Belaruskali“ produkciją kraunančio Birių krovinių terminalo didžiausias akcininkas Igoris Udovickis sako, kad įvedus sankcijas kompanijai – naudą iš to pajustų Vokietija, Rusija, Kanada ir kitos trąšų gamintojos.
Tačiau Lietuvos valdžia, net jei ir norėtų aukodama mūsų verslo pajamas pamokyti Baltarusijos režimą – pati sankcijų Baltarusijos bendrovei paskelbti, panašu, negali – tokios sankcijos skelbiamos tik ES lygiu.
„Manau, kad režimui reikia plėsti sankcijas, nes nusikaltimai tęsiasi ir reikia svarstyti visas priemones. Dabar Lietuva kai kurių sankcijų negali vienašališkai įvesti. Sankcijų apimtį reikia plėsti, bet ar tikrai čia konkrečioms įmonėms, tai tikrai šiandien negalime atsakyti“, – kalbėjo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
„Šiuo metu jau vyksta derybos dėl trečiojo sankcijų paketo Briuselyje. Yra diskutuojama ir dėl įmonių, kurios reikšmingai prisideda prie režimo represijų. Tarp jų yra diskutuojama ir apie sankcijas. Tai Lietuva tose diskusijose tikrai dalyvaus“, – sako paskirtasis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Prezidentūra šią savaitę paskelbė, kad prieš imantis sankcijų reikėtų įvertinti ir neigiamą poveikį 16 tūkst. niekuo dėtų „Belaruskali“ darbuotojų, jei jiems būtų smogta.
Pasak diskusijas Europos Vadovų taryboje baigusio mūsų presidento – sankcijų klausimas nevienareikšmis.
„Tai yra politinės valios klausimas ir dangstytis ta kliše, kad tai gali nuskriausti Baltarusijos žmones, kuomet vyksta tokios masinės represijos yra tikrai neatsakinga“, – pasakoja politologas Vytis Jurkonis.
Su streikuojančiais baltarusiais aktyviai bendraujantis politologas sako, kad šiuo metu Europos šalių svarstomas trečias sankcijų paketas, kuriame ir gali atsirasti režimą maitinančios įmonės – bus tikras bendrijos vertybių išbandymas.
„Kad trečias paketas bus priimtas aš neturiu jokių abejonių. Klausimas kas tame trečiame pakete bus. Ar ten vėl matysime vieną kitą teisėją ar prokurorą, gal vieną kitą įmonę susijusią su kažkokiu ribotu sektoriumi, ar vis dėlto bus ambicija bausti tas įmones, kurios tiesiogiai ar labai artimai susijusios su Baltarusijos valdžios vertikale“, – teigia V. Jurkonis.
Dėl naujo sankcijų paketo Lukašenkos režimui ES žada sutarti artimiausiu metu.
