Politikės teigimu, galimi trumpalaikiai ekonominiai nuostoliai neturėtų nusverti žmogaus teisių klausimų, o spaudimas gali prisidėti prie Aliaksandro Lukašenkos režimo žlugimo.
„Manau, kad reikėtų svarstyti. Nuo pat pradžių, kai buvo suklastoti rinkimai Baltarusijoje ir prasidėjo represijos, sakiau, kad reikia nepaisant trumpalaikių savo ekonominių interesų padėti tiems žmonėms ir ekonominės sankcijos galėtų būti tas įrankis, kuris veikia“, – BNS ketvirtadienį sakė A. Armonaitė.
„Manau, kad tai svarstytinas klausimas. Dėl konkretaus modelio dabar negaliu pakomentuoti, reikėtų viską įvertinti“, – teigė ji,.
„Yra žmogaus teisių klausimai, kurie yra vertybiniai ir amžini, ir yra ekonominiai interesai, kurie yra trumpalaikiai. Taip, taip galėtų turėti neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai, bet tai galėtų turėti teigiamų pasekmių Baltarusijos režimo baigčiai“, – teigė A. Armonaitė.
Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja paragino Lietuvos vyriausybę svarstyti sankcijas trąšų gamintojai „Belaruskalij“, jei ši Baltarusijos valstybinė įmonė ir toliau persekios savo darbuotojus dėl protestų prieš A. Lukašenkos režimą.
S. Cichanouskaja interviu BNS patvirtino, kad Lietuvos valdžios atstovams pasiūlė peržiūrėti tranzito sąlygas, jei „Belaruskalij“ tęs represijas prieš darbuotojus dėl politinių priežasčių.
„Belaruskalij“ bendrovė naudojasi Lietuvos geležinkeliais ir Klaipėdos uostu eksportuoti savo produkciją. "Belaruskalij" taip pat yra investavęs į infrastruktūrą pačiame Klaipėdos uoste.
Latakas: sankcijos turi būti taikomos asmenims, o ne įmonei
Baltarusijos opozicijos lyderei Sviatlanai Cichanouskajai raginant Lietuvos Vyriausybę svarstyti sankcijas trąšų gamintojai „Belaruskalij“, jos trąšas kraunančio Klaipėdos uosto vadovas teigia, jog sankcijos turėtų neigiamos įtakos uostui. Todėl, pasak Algio Latako, sankcijas reikėtų taikyti asmenims, o ne verslui.
„Ekonomine prasme uostui turėtų labai neigiamos įtakos, nes ta dalis krovinio yra labai didelė, o „Belaruskalij“ krovinys per Klaipėdos uostą važiuoja ir didelėmis apimtimis, tai ekonomine prasme iš tikrųjų tai būtų labai didelis nuostolis“, – BNS sakė A. Latakas.
„Sankcijos, jeigu jos taikomos, jos turėtų būti taikomos asmenims, o ne verslo sektoriams, ne įmonėms. Sankcijos turėtų būtų taikomos į tikslą, o ne būtų panaudotos konkurencinei kovoje“, – pridūrė jis.
A. Latako teigimu, Klaipėdos uoste kasmet kraunama apie 12 mln. tonų baltarusiškų trąšų, iš kurių didžioji dalis yra „Belaruskalij“ kroviniai.
Uosto vadovo teigimu, praradus dalį krovinių, juos susigrąžinti būtų labai sudėtinga.
„Kroviniai į uostą ateina labai sunkiai ir jeigu atsitiktų taip, tai nėra sankcija, pritaikoma mėnesiui, pusmečiui ar metams. Jei krovinys išeitų iš uosto, jį susigrąžinti reikėtų labai daug laiko, jeigu tai įmanoma. Šitą reikėtų įvertinti“, – sakė A. Latakas.
Jis taip pat teigė, jog tokie klausimai turi būti sprendžiami politiniu, valstybiniu lygmeniu.
Baltarusiški kroviniai 2019 metais sudarė 30,5 proc. visos uosto krovos (14,1 mln. tonų iš 46,3 mln.).
„Belaruslkalij“ turi 30 proc. Birių krovinių terminalo akcijų, per šią Lietuvos verslininko Igorio Udovickio kontroliuojamą įmonę trąšos eksportuojamos į visą pasaulį.
