Pokalbis su A. Valinsku – TV3 Žinių „Dienos komentare“.
Nuo Sausio 13-osios praėjo bene savaitė, tačiau aistros visiškai nerimsta. Dabar matome, kad į karo lauką įtrauktas kardinolas Tamkevičius. „Šeimų maršui“ prijaučianti Nida Vasiliauskaitė suabejojo, kad jis esą išvis galbūt nebuvo tardomas KGB, nebuvo lageriuose, o buvo Šveicarijos viloje, šiandien konservatorius Navickas pareiškė, kad ko čia kardinolas politikuoja. Kuo virsta visas Sausio 13-osios pasipriešinimas?
Tai jau virsta į absoliutų absurdą, nes jeigu mes teigiame, kad ponas Tamkevičius buvo Šveicarijoje, tai galime teigti, kad ir tie, kurie buvo vežami į gulagus, taip pat leido laiką kurortuose.
Šioje vietoje mes ne tik priėjome iki absurdo, bet mes toli toli peržengėme. Kai nėra jokių argumentų, tai absurdas, ko gero, yra geriausias palydovas, ką rodo ponios ar panelės Vasiliauskaitės kliedesiai. Jie nėra pirma kartą. Man atrodo, kad jos pasakymas, kad ji yra laisva mirti, tai ji padarė ką – pirmiausia numarino savo sveiką protą.
Po Sausio 13-osios paaiškėjo, kad visgi ketinama eiti į Vasario 16-osios minėjimą, ir neslepiama, kad nušvilpt Landsbergio. Nepritariantys tai minčiai pasakė, kad taip pat rinksis. Tada pasigirdo moralinis spaudimas, kad ką jūs darote, taip jūs dar labiau skatinsite supriešinimą. Tai kaip čia yra? Supriešinimo skatinimas ar taip pat žmonių laisva valia rinktis?
Matote, šioje vietoje jie patys muša per kojas ant kurių stovi. Pagal valstybinį reglamentą yra dvi valstybinės Seimo šventės – Sausio 13-oji ir Kovo 11-oji, ir dvi Prezidentūros – Mindaugo karūnavimo diena ir Vasario 16-oji. Tai jie dabar eis gadinti savo globėjo, šventojo Nausėdos šventės.
Aišku, jei jie labai nori parėkauti po tuo balkonu, kuriame įprastai kalbėdavo Vytautas Landsbergis, tai čia jau jų teisė. Bet čia reikėtų atsižvelgti į generalinio komisaro prašymą, kreipiantis į tokių švenčių rengėjus, kad policijos pareigūnai taip pat būtų įtraukiami į darbo grupes. Kaip suprantu, šioje vietoje taip ir bus padaryta.
Paprasčiausiai reikia pažvelgti per teisinę prizmę, ar tai nėra viešosios tvarkos trikdymas. Jeigu taip, tai yra tam tikri įstatymai, pagal kuriuos nusižengusieji asmenys turi būti patraukiami į administracinę arba baudžiamąją atsakomybę.
Šioje vietoje man labai juokingas yra vieno buvusio žurnalisto, violetinės minios gerbėjų, Venckienės žudikų gaujos gynėjo Kristupo Krivicko noras visą laiką įšokti į būsimųjų Seimo rinkimų gretas. Jo pavyzdžiu galima pasakyti, kad tokių ten yra labai nemažai ir jų vienintelis tikslas yra kažką griaunant patekti ten, kur reikės kažką kurti. Taip tokie dalykai nedaromi.
Man atrodo, kad visuomenė jau pamatė jų tikrąjį veidą per Sausio 13-ąją ir gal mes kartais per daug sureikšminame tą jų buvimą. Nors reikia būti labai atsargiems, nes Sausio 13-oji, septynių dundukų vykimas į Baltarusiją su kažkokia misija, kurią jie patys sau susikūrė, planuojami neramumai arba kažkokie vandalizmo aktai per Vasario 16-ąją, Kovo 11-oji taip pat ne už kalnų – tai yra dedama į taupyklę ir ta valiuta yra labai naudinga būtent toms Lietuvai nedraugiškoms valstybėms.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
