Pokalbis su A. Valioniu ir karybos ekspertu Dariumi Antanaičiu – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“.
Žiūrint į žemėlapį atrodo, kad Rusijos kariuomenė po truputį, po lopinėlį, bet užima vis daugiau Ukrainos teritorijos. Kaip yra iš tiesų? Ar ukrainiečiams dabar ženkliai sunkiau ir rusai po truputį užgrobia šalies teritoriją?
D. Antanaitis: Kaip yra iš tiesų, aš nežinau, nes visa informacija, kurią galiu gauti, yra iš viešų šaltinių. O iš kitos pusės, karas yra ribinių jausmų šaltinis. Prisiminkime pirmas tris karo pradžios dienas, kai mes galvojome, kad rusai tiesiog užims visą Ukrainą ir tai atrodė tikėtina. Po to prisiminkime mūsų euforiją, kada mes matėme, kad rusai traukiasi nuo Kyjivo ir kitų krypčių, o ukrainiečiai perėjo į kontrpuolimą. Dabar vėl ribinis jausmas, vėl nerimas, vėl nusivylimas, kad ukrainiečiams nesiseka.
Karas yra toks dalykas, kad sėkmė nebūna nuolatinė – kažką prarandi, kažką atkovoji. Dabartinis kovos veiksmų etapas yra gerokai pasikeitęs, rusai išnaudojo praktiškai visas savo aukštos technologinės pridėtinės vertės ginklus ir dabar perėjo prie Antro pasaulinio karo taktikos, kada yra masinė artilerinė ugnis arba salvinės raketinės sistemos, ir kol tu neišdaužysi, neišdeginsi visos žemės, tol niekas į priekį ir neina.
Ta artilerija be abejo dar bus naudojama, nes artilerijos sviediniai kainuoja gerokai pigiau negu balistinės arba sparnuotosios raketos. Dabar mes ir matome, kad rusai turi artileriją, ją naudoja, ukrainiečiai dar nepasipildė arba dar negavo visų pajėgumų pagal lendlizo programą arba iš Europos ginklų sistemų, nes personalą reikia apmokyti. Dabar mes tiesiog matome, kad rusai turi persvarą artilerijoje ir ukrainiečiai tiesiog negali pajudėti į priekį būtent dėl tos artilerijos.
Pone Valioni, tai dar yra per anksti džiaugtis ukrainiečių pergale, nors iš tiesų tos euforijos Lietuvoje buvo tikrai nemažai? Atrodė, kad ukrainiečiai ne tik atsilaikys, bet ir pereis į plačią kontrataką. Bet dabar atrodo, kad yra atvirkštinė situacija ir Rusija geba po truputį užimti teritoriją.
A. Valionis: Matote, Rusija dabar puikiai suvokia, kad jeigu dabar jie nieko nenuveiks, pirmiausia karyboje, užimdami kažkokias teritorijas, minimaliai įvykdydami savo programą, tai vėliau jau jie to niekada nepadarys. Dėl to iš čia kyla toks maksimalus mūšių intensyvumas, panaudojant tikriausiai paskutinius didžiausius resursus.
Kiek aš dabar įsivaizduoju, kiek matau pagal pareiškimus iš Vakarų, iš JAV, iš Italijos, iš Europos, bandoma maksimaliai daryti įtaką diplomatiniais ir visais kitais, galbūt ir žvalgybos kanalais, šantažu, papirkinėjimais, kad Vakarų valstybės kaip nors priverstų Ukrainą paskelbti kažkokias paliaubas ir įšaldyti konfliktą. Čia, matyt, ir yra didžiausias pavojus Ukrainai.
Rusija turbūt taip pat supranta savo pavojų. Tas šantažas su grūdais, su galimais pabėgeliais, yra prašymas ar desperatiškas noras sustabdyti sankcijas, kurios nenumaldomai ir vis labiau pradeda veikti. O ukrainiečiai, mano nuomone, supranta, kad jeigu jie pradės gauti lendlizo pagalbą jau ne iš karinių sandėlių, o iš konvejerių, iš Amerikos pramonės gamybos linijų, tai jie pirmiausia atstatys artilerijos balansą, kuris dabar yra ne Ukrainos naudai ir iš tikrųjų turės puikią progą pulti ir atsiimti Donecko ir Luhansko sritis iki pat sienų, nes rusų rezervai jau eina link pabaigos.
Dabar yra sudėtingiausias piko momentas ir, psichologinio lūžio belaukiant, didžiausio susirūpinimo momentas. Bet aš manau, kad netrukus situacija tikrai persisuks Ukrainos naudai. O tikėtis lengvos pergalės Ukrainai kariaujant su kariuomene, kuri save visą laiką įvardino kaip antra pasaulyje, ir įvertinus Rusijos diplomatines galimybes, Rusijos finansines galimybes, papirkinėjant Vakarų ekspertus ir diplomatus, negalima. Tas karas nėra lengvas, nebuvo lengvas ir manau, kad tikrai nebus lengvas dar netrumpą laiką.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
