Ar jos įmanomos, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius, politologas Linas Kojala ir atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis.
Ar gali būti, kad Putinas tyčia vilkina paliaubų procesą tam, kad užimtų kuo daugiau teritorijos, nes jam atrodo, kad jis laimi ir po truputėlį eina į priekį?
L. Kojala: Kovo 11-ąją JAV ir Ukraina sutarė dėl visą apimančių 30 dienų paliaubų. Praėjo daugiau negu mėnuo, kamuoliukas buvo permestas Rusijai. Tą kalbėjo ir Marco Rubio. Prisiminkime, jis sakė – su ukrainiečiais sutarėme, dabar kalbėsimės su rusais ir tarsimės dėl to paties.
Kas nutiko? Nutiko nieko. Iki dabar, iki iš esmės jau balandžio pabaigos, mes turime lygiai tokią pačią situaciją, kai yra skelbiama apie siekius, bet niekas nėra realizuojama. Ir Ukraina, beje, tą patį Velykų savaitgalį irgi pasakė, kad yra vėl pasirengusi 30 dienų paliauboms. Susitarimas, kuris buvo pasiektas su amerikiečiais niekur nedingo. Klausimas, ar su tuo pasirengusi sutikti Rusija.
Bet iš tikrųjų Rusija, matyt, nemato būtinybės tą daryti jau dabar – fiksuoti dabartinių teritorijų, kai dar net nėra okupuotos tos keturios Ukrainos teritorijos arba regionai, kuriuos Rusija yra pasiskelbusi savo teritorija, kol dar yra tikimybė, kad galima bus judėti į priekį, kol yra tikimybė, kad dabartinė net ir JAV teikiama karinė parama, kuri dar yra teikiama iš senųjų sprendimų, priimtų Bideno administracijos laikais, galiausiai išseks ir Ukrainos pozicijos dar labiau bus pažeidžiamos.
Kitaip tariant, nėra priežasties skubėti. Jeigu atsiras ta priežastis, galbūt ir Rusijos derybinė pozicija keisis. Kol kas, kaip ir minėta, sąlygos, kurios yra keliamos kitai pusei yra visiška kapituliacija. O tai reiškia, kad nenorima paliaubų, juo labiau nenorima taikos, nors Rusija galėtų spragtelti pirštais ir šitą karą pabaigti.
Aš manau, kad kartais mes Vakaruose – ypač Jungtinėse Valstijose – pamirštame, kad šiuo atveju tai nėra dviejų pusių karas. Tai yra agresorius prieš užpultą valstybę. Ir jeigu agresorius karą sustabdytų, jis ir baigtųsi, ko panašu ir siekia Donaldas Trumpas.
Bet gal agresorius bijo užbaigti karą, nes suvokia, kad kažkur reikės dėti milijoną karių, kad karo pramonė užkurta ir kas bus su valstybe? Ar galima sakyti, kad Putinas baiminasi, ką daryti toliau, jeigu karas baigtųsi?
L. Kojala: Jeigu karas sustotų dabartinėmis sąlygomis, tai, be abejo, nebūtų Rusijos strateginių tikslų įgyvendinimas. Jie buvo kur kas ambicingesni. Prisiminkime, kadangi Ukraina, kaip valstybė, Putino supratimu, apskritai neturi egzistuoti, tuomet ir Ukrainos politinė ateitis, tokiu atveju, turėtų būti priklausoma nuo Rusijos. Bet ji tokia nebūtų.
Taip, apie 19-20 procentų Ukrainos teritorijos liktų okupuota, ten būtų įsitvirtinusios Rusijos pajėgos, jos keltų nuolatinę grėsmę Ukrainai, bet likusi Ukraina toliau galėtų stiprinti savo karines pajėgas ir stiprinti savo karinę pramonę, kuri per pastaruosius metus ir taip užaugo.
Ir natūralu, kad neatlieptų strateginių Rusijos interesų išnykti iš politinio žemėlapio. Tai šia prasme ir kyla klausimas, ar net ir dabartinis paliaubų fiksavimas atitinka Ukrainos interesą lygiai taip pat, nes jis tik atideda karą tolesniam laikui, kadangi Rusija, nepasiekusi savo tikslų, vargu, ar tiesiog sutiks sumažinti ambicijas, ar tiesiog ieškos būdų naujomis sąlygomis – galbūt su panaikintomis sankcijomis, galbūt su kitomis palankesnėmis prielaidomis – pasiekti tuos pačius tikslus ateityje.
Taip, iš pradžių tikėtina, kad dalis tų karių, kurie šiandien yra Ukrainos teritorijoje, galbūt ir „atsilaisvintų“ – aišku, užminuojant tas teritorijas ir kitaip užtikrinant jų „okupacinį statusą“ – tuomet dalis tų pajėgų kažkur turėtų būti perkelta ir tai jau keltų tam tikrą pavojų NATO rytiniam sparnui.
Nekalbu apie galbūt tiesioginį karinį scenarijų, bet, pavyzdžiui, „Zapad“ pratybos, kurios planuojamos ir rugsėjį, tikėtina, dabartinių aplinkybių kontekste, nebus labai skaitlingos, nes Rusija neturi pajėgų. Jeigu Rusija dalį tų pajėgų atpalaiduotų, aišku, kad tas skaitlingumas galėtų bent jau teoriškai išaugti.
Ar Putinas turėtų problemų, jeigu atsilaisvintų dalis karių?
V. Malinionis: Demobilizacija yra ganėtinai sudėtingas procesas, nes jeigu tu atlaisvini dalį karių, tai tu arba juos turi kažkur naudoti – tai šiuo atveju galbūt galima sustiprinti savo dalinius vakarų pusėje prie Europos.
Yra kur juos dėti, bet reikalinga ir sužeistųjų priežiūra, reikalingas jų integravimas į visuomenę. Be galo sudėtingas procesas, kai tu turi šitokius kiekius į karą integruotų piliečių, juos atgal integruoti į visuomenę. Sakyčiau, kad tai žymiai sudėtingiau negu priešingai.
Tai taip, tai yra problema ir aš nematau, kad Rusija, dabar pasikėlusi karui, mobilizavusi savo visą visuomenę, visą pramonę, ji tiesiog neturi atbulinio bėgio, ji gali eiti tik į priekį.
VISĄ POKALBĮ ŽIŪRĖKITE ČIA:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
todėl kacapas žudo žmones, bet kalba kad nori taikos
paskaitykit tą knygą, suprasit apie dabartinę rusiją
