Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Seimo nariai Andrius Mazuronis ir Eugenijus Gentvilas.
Pone Mazuroni, jūsų manymu, ar tos interpeliacijos realios? Gal yra viena kažkuri realesnė?
A. Mazuronis: Žinot, būsiu atviras ir maksimaliai nuoširdus. Aš manau, kad tikimybė, jog nors viena iš šitų interpeliacijų galėtų baigtis sėkme, yra labai labai maža arba jos praktiškai išvis nėra. Vien todėl, kad bet kuris interpeliacijos pasisekimas bet kurio iš čia išvardintų ministrų atžvilgiu reikštų ne ką kitą, kaip valdančiosios daugumos subyrėjimą. Ir tai yra akivaizdu.
Todėl aš ne kartą sakiau – kadangi opozicijoje ruošiamasi interpeliuoti keturis, o eigoje gal dar atsiras ministrų – tai galbūt būtų daug konstruktyvesnis ir daug paprastesnis kelias tiesiog bandyti nepasitikėjimo procedūrą visai Vyriausybei. Suformuluoti klausimus, susijusius su visais ministrais, išsikviesti ministrę pirmininkę į tribūną, padaryti vieną procedūrą, gauti labai aišku atsakymą, ar ši Vyriausybė turi pilną politinį palaikymą parlamente, ar neturi, ir toliau judėti su tais darbais, kurių labai reikia.
Problemų yra labai daug, tik gaila, kad iš valdančiųjų ir iš Vyriausybės yra labai mažai įstatymo projektų ir įstatyminių iniciatyvų.
Jeigu sakote, kad reikėtų pateikti vieną visai Vyriausybei, tai kodėl to nedarote?
A. Mazuronis: Tai aš siūliau opozicijai, tas pasiūlymas yra ant stalo, jis dar svarstomas. Aš nežinau, galbūt tuo keliu ir bus nueita. Šiai dienai dar nėra tokio sprendimo tarp visų opozicinių frakcijų. Bet iš manęs toks pasiūlymas yra išėjęs ir man atrodo, kad tai būtų pakankamai logiška ir sutaupytų laiko.
Pone Gentvilai, bus ką svarstyti opozicijai? Eis tam tikros reformos į plenarinių posėdžių salę?
E. Gentvilas: Nepergyvenkime. Yra ir bus. Tie patys mokestiniai dalykai gula ant stalo. Tik man keista, kad Andrius čia taip lengviau pasišaipė. Esu girdėjęs skausmingesnių pasakymų: „įsivaizduojate, skambina Čmilytė į valstiečių frakciją ir prašo pateikti projektus, nes valdantieji nieko neturi“. Tai buvo žingsnis link kalbėjimo su opozicija ir ištiesta ranka, į kurią paskui prispjaunama.
Teigiama, kad nėra projektų. Yra mano paties keli projektai, laikau tada, jei iš tikrųjų pritrūktų, o dabar turime projektų. Reikėtų suprasti, kad aš ne prieš interpeliaciją, bet jeigu bus realizuojamos keturios interpeliacinės procedūros viena po kitos, tai ir Seimo darbas užima daug laiko, ir kiekvienas ministras ir jo komanda atjungiama nuo einamųjų darbų bent 2 savaitėms, tai patys supraskime, ką darome.
Aš, pavyzdžiui, irgi būčiau už tai, kad būtų patikrintas pasitikėjimas visa Vyriausybe. Tačiau kai praėjusią savaitę Šimonytė pasakė, kad geriau interpeliuokite visą Vyriausybę, o ne po vieną ministrą, iš kai kurių opozicijos narių vėl pasigirdo šnekėjimas: „matote, kaip arogantiškai Šimonytė šneka?“. Bet pasirodo, kad kolega Andrius irgi taip mano, kad gal netampyti po vieną ministrą, o pasitikrinti Vyriausybei pasitikėjimą Seime.
Teko kalbėti su kitais opozicijos atstovais, kurie sako, kad gal ir nebūtų tokie pikti ant valdžios, bet dabartinė valdančioji koalicija neturi supratimo arba aklai gina ministrus ir nebendrauja su opozicija. Matote čia problemą ar nelabai?
E. Gentvilas: Aš bendrauju ir salėje formaliu būdu, ir neformaliai. Sutinku, kad valdančiojoje daugumoje turbūt yra žmonių, kurie niekur nebendrauja, atlieka savo parlamentines funkcijas, aklai užstoja, niekada neleis sau pasakyti kritiško ar abejojančio žodžio. Aš esu tas, kuris drįsta pasakyti kritišką ar abejojantį žodį ir apie valdančiosios daugumos atstovus. Tačiau šiuo atveju, kalbant apie Kreivį, aš nelabai ką turėčiau kritikuot.
Pone Mazuroni, kaip yra su valdančiaisiais? Aklai užsispyrę gina savo ministrus? Ar randate dialogą?
A. Mazuronis: Kas keisčiausia ir blogiausia, man atrodo, kad iš tiesų yra taip, kaip jūs ir sakote – aklas gynimas ir nenoras girdėti ir įsiklausyti į argumentus. Pasakysiu dar daugiau – man atrodo, kad ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė bet kokį ministro pakeitimą dėl vienokių ar kitokių priežasčių suprastų kaip savo asmeninį pralaimėjimą. Ir man atrodo, kad net ne dėl politinių aplinkybių, bet dėl bendražmogiškų aplinkybių kažkodėl turi užsispyrusį pasiryžimą išlaikyti visą Vyriausybės sudėtį tokią, kokią paskyrė pačioje pradžioje.
Man atrodo, kad tai tam tikrais atvejais šiek tiek užmerkia jai akis prieš vienos ar kitos ministerijos darbo trūkumus. Tai yra rimta problema.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
