Šią savaitę užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad į būsimą Europos vadovų tarybą (EVT) turėtų vykti premjerė Ingrida Šimonytė. G. Nausėda atšovė, kad nėra delegavęs ir neketina nieko deleguoti vietoje savęs. Jis taip pat pridūrė, kad Vyriausybei šiuo metu trūksta tam tikros „padarytų darbų skrynelės“.
Premjerė I. Šimonytė savo ruožtu teigė, kad energetika nėra užsienio politikos klausimas, už kurį atsakingas valstybės vadovas.
„Norėtųsi Prezidento ir vyriausybės apsikeitimus epitetais vertinti iš objektyvaus ir atitolusio taško, rasti Prezidento užsienio politikoje kuo daugiau pozityvo. Bet tam Prezidentas turėtų duotų rimtesnių argumentų ir labiau pats suprasti ką jis kalba. Ypač jei jis pretenduoja į opozicijos lyderius, ir pamiršo apie savo kaip moderatoriaus žadėtą misiją“, – savo įraše „Facebook“ rašo A. Januška.
Anot jo, tai yra ne pirmas kartas Lietuvos istorijoje, kai premjerai sako, kad Prezidentas neturi kištis į vyriausybės darbą.“
„Tai tiesa, kad yra ribos, kai vyriausybė nebegali to toleruoti, ir tiesa, kad bus iš naujo bandoma tą daryti ir bus tikrinamos tos ribos – tokia politikos realybė. A. Brazauskas rėmėsi savo politikos patirtimi, V. Adamkus bandė ribas tikrinti, remdamasis savo autoritetu. D. Grybauskaitė naudojosi tuo, kad politinis elitas privengė su ja ginčytis.
Atrodo, kad dabartinis politinis elitas G. Nausėdos nevertina nei kaip autoriteto, nei jo bijo, tik pasinaudoja ir manipuliuoja juo pagal savo trumpalaikius poreikius. Remtis į reitingus irgi sudėtinga, kadangi visus prezidentus tauta gerbė kaip instituciją (aukšti palankumo reitingai), bet nematė kaip galios centro (ne tokie aukšti geriausio interesų atstovavimo reitingai)“ – rašo jis.
Anot signataro, dabartinio prezidento komandai kol kas irgi nepavyksta kurti įvaizdžio ir galios centro, kuris būtų ne tik toleruojamas, bet ir atidžiau išklausomas.
„Iš kai kurių Prezidento pastarųjų dienų komentarų aišku, kad jis ne tik mato dalyvavimą ES Vadovų Taryboje kaip išskirtinę savo teisę, bet savo „nekvestionuoju, jeigu premjerė keliauja į užsienio valstybes“ (kol kas?), norėtų matyti (bent mintyse kol kas) visą užsienio politikos lauką, kaip jo „smėlio dėžę“, kur be jo leidimo (be jo delegavimo – kaip jis sako), niekas neturėtų teisės įžengti.
Pirmiausia, tuo jis ignoruoja Konstituciją, kuri sako, kad prezidentas kartu su vyriausybe vykdo užsienio politiką. „Kartu“ reiškia kartu, ir nieko mažiau. Buvimas Vadovų Taryboje nėra konstitucinis „atstovavimas“, kaip sako kai kurie politologai, o yra užsienio politikos „veikimas kartu“. Atstovavimas yra kai vyksta simboliniai ir valstybiniai užsienio vizitai arba valstybinės laidotuvės.
Opozicija, jei ji planuoja būti valdžioje, ir planuoja, kad valstybė turės užsienio politiką, taip pat turėtų išgirsti tuos nuolatinius Konstitucijos žodinius (kol kas) ignoravimus.
Kai Prezidentas įsakmiu tonu liepia energetikos ministrui įvykdyti kelis svarbius energetikos užsienio politikos uždavinius, tai yra susitarti su ES dėl dujų kainų lubų ir „viršpelnio“ perskirstymo, jis daro klaidą, nes netiesiogiai parodo, kad be vyriausybės jis energetikos užsienio politikoje yra faktinis nulis“, – rašo A. Januška.
Anot jo, jei D. Kreivys ir I. Šimonytė nesusitars, prezidentui nėra jokios vilties ekspromtu EVT ką nors reikšmingesnio pasiekti.
„Ir nebebus ąžuolo vainiko sugrįžus“, – sako jis.
„Vis labiau susidaro įspūdis, kad prezidentui užsienio politika – jo tiesioginė ir esminė atsakomybė – tiesiog neįdomi, jam mieliau yra skaičiuoti, kiek biudžeto dar galima išdalinti vardan tos mistinės „gerovės valstybės“ ir atidžiai stebėti, kad kas neperžengtų jo užsibrėžtų konstitucinės galios užsienio politikoje ribų.
Visai logiška būtų, tiek iš valstybės interesų pozicijos, tiek iš Prezidento valdžios aukštumų, visą šiandienos atsakomybę už energetiką deleguoti vyriausybei. Ir ne vien todėl, kad paskui galima būtų priekaištauti, bet pirmiausia todėl, kad tai vienintelė racionali išeitis. Nes kitaip atrodys, kad Prezidentas savo „užsiožiavimu“ sutrukdė vyriausybei padaryti tai, ką ji būtų galėjusi padaryti“, – teigiama jo įraše.
Kaip rašo A. Januška, šiandienos energetikos krizė yra daugiau nei nacionalinio saugumo problema – tai apskritai valstybingumo problema.
„Net energetikoje prezidentas galėtų padėti Vyriausybei ir Lietuvai, jei rimtai kalbėtųsi su Lenkijos Prezidentu, kad Vokietija per mūsų jungtį su Lenkija mažiau „nusiurbtų“ švediškos elektros. Jei kalbėtųsi su ES šalimis ir Komisija ne apie visų į ES importuojamų dujų kainų lubas (dėl ko EK ir Vokietija vargu ar sutiks), bet tik apie elektros generavimui skirtas dinamiškai kintančias, priklausomai nuo suvartojimo, dujų kainų lubas. Arba susitarti dėl to nelemto algoritmo pakeitimo, pašalinant iš ten dujų generuojamos elektros kainas, kaip lemiamas. Jei bent vieną iš tų klausimų pavyktų įgyvendinti, nereikėtų „sudeginti“ milijardų iš visų mūsų biudžeto, kurį vis tiek kažkam reikės grąžinti“, – teigia jis.
Signataro vertinimu, G. Nausėdai taip pat reikėtų pagalvoti ir apie verslą, ir įsiklausyti ką siūlo pramoninkų prezidentas ir viceprezidentas – „kad galima stabilizuoti elektros kainas, sudarant ilgalaikes pastovios kainos sutartis su gamintojais, kad ir dar nepastatytų atsinaujinančių energijos generavimų sąskaita, su tam tikra valstybės garantija ir įsikišimu.
Įdomiausia ir svarbiausia, kad energetikos specialistai ir verslas turi savo rimtų pasiūlymų dėl trumpalaikės ir ilgalaikės energetikos strategijų“.
„Kur pradingo tie pažadai, kad prezidentūros durys visiems atviros, ir kur dingo geriausių sprendimų paieškos moderavimas, kurio dabar ypač reikia.
Aš jau nekalbu, apie pažadą būti kasdieniu Ukrainos balsu Europoje. V. Zelenskis tiek visko priprašė, bet net specialaus Tribunolo agresijos nusikaltimui lyderystės iš Lietuvos Prezidento nei matosi, nei girdisi“, – pastebi A. Januška.
Šimonytė Nausėdai: „Gal nelabai etiška tik piršteliu mokėti parodyti į kitus“
Užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui pasiūlius siųsti į būsimą Europos Vadovų Tarybą (EVT) premjerę tartis dėl energetikos, prezidentas Gitanas Nausėda sako neketinantis deleguoti šių funkcijų „kam nors kitam“. Apie tai pasisakė ir premjerė Ingrida Šimonytė.
Jis pabrėžė, kad dalyvavimas šiame formate yra prezidento funkcija, o Ingridos Šimonytės ar kito pareigūno dalyvavimą būtų galima svarstyti „vieninteliu atveju – jei prezidentas nuspręstų deleguoti kažkokias savo funkcijas“.
„Tačiau aš nei praeityje delegavau, nei dabar deleguoju, nei ketinu deleguoti savo funkcijų kam nors kitam, nes tai yra mano atsakomybė Lietuvos Respublikos žmonėms“, – žurnalistams Vilniuje ketvirtadienį sakė G. Nausėda.
Jis taip pat tvirtino, kad Vyriausybė nėra pasirengusi svarstyti šių klausimų su kitų ES valstybių vadovais.
„Kitas dalykas, kad norint važiuoti į Briuselį, reikia turėti tam tikrą padarytų darbų skrynelę. Šiuo metu Vyriausybės skrynia yra visiškai tuščia: jokie sprendimai, kurie suteiktų viltį arba palengvintų žmonių gyvenimą, arba bent jau indikuotų, kad jais bus pasirūpinta, nėra padaryti“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Kitaip tariant, jei važiuoji į Briuselį, reikia susikrauti lagaminą. Šiame lagamine dabar nėra net dantų šepetėlio“, – tvirtino jis.
G. Nausėda taip pat akcentavo, kad G. Landsbergio pasiūlymas yra „pasenęs ir nelabai aktualus“, nes prezidentas yra „vienintelis politikas, renkamas visų Lietuvos gyventojų“ ir pagal Konstituciją jo prioritetinės funkcijos yra užsienio politika.
„Niekas negali kvestionuoti ar juo labiau apriboti jo konstitucinių galių. Joks kitas pareigūnas nėra renkamas tiesiogiai – jie yra atrenkami partijos viršūnėlių ar kažkokių kitų žmonių, todėl pakeisti prezidento negali“, – pareiškė G. Nausėda.
Premjerė I. Šimonytė savo ruožtu teigė, kad energetika nėra užsienio politikos klausimas, už kurį atsakingas valstybės vadovas.
„Energetikos klausimas nėra užsienio politikos klausimas, mano žiniomis, juoba, kad pats prezidentas labai daug reikalavimų kelia energetikos ministrui, bet kai energetikos klausimai bus svarstomi, tikiuosi, Vadovų Taryboje, tai tikisi, kad Vyriausybė turėtų jį specifiškai kažkaip paruošti. Gal kitų žmonių nereiktų taip specifiškai paruošti tiems klausimams spręsti“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovė.
Jos teigimu, sprendimai Europos Sąjungoje priimami skirtingais lygiais – kai sutarimo nepavyksta rasti ministrų tarybose, sprendimai perkeliami į EVT.
„Taip jau yra, kad toje Vadovų Taryboje turbūt 23 iš 27 sėdinčių aplink stalą asmenų yra premjerai, o dalis prezidentų, kurie ten yra, jie tiesiog pagal tų šalių konstitucijas turi specifines vykdomąsias funkcijas, nes iš esmės vadovauja ir Vyriausybės darbui. Lietuvoje to nėra. Čia su mano norais ar nenorais niekaip nesusiję, bet jeigu prezidentas yra prisiėmęs atsakomybę tai daryti, būtų gal nelabai etiška tik piršteliu mokėti parodyti į kitus, bet taip pat reikia tada ir savo atsakomybės dalį prisiimti“, – tvirtino I. Šimonytė.
G. Nausėda teigė, kad EVT priima strateginius sprendimus, o siūlymą deleguoti premjerę jis įvertino kaip Vyriausybės „pasyvumo dangstymą“.
„Jeigu kažkas galvoja, kad ja galima prisidengti dangstant savo pasyvumą, neveiklumą – tai yra didelė klaida; daugelis kitų Vyriausybių jau yra priėmusios labai aiškius, didelius paketus, kurie padės apsaugoti žmones nuo energetikos kainų kilimo, kompensuoti tam tikras netektis. Visiškai neseniai tą padarė Latvija“, – kalbėjo šalies vadovas.
„Klausimas – ko mes laukiame ir ko mes tikimės sulaukti? Mes norime, kad dar žmonių, verslo nuotaika, pasitikėjimas valdžia dar labiau sumenktų?“ – klausė jis.
Dėl Europos Komisijos (EK) pateiktų pasiūlymų, kaip vartotojams sumažinti rekordines elektros kainas, penktadienį tarsis ES energetikos ministrai.
Anot G. Nausėdos, į EVT šis klausimas galėtų persikelti tik jei ministrai nepasiektų sutarimo – taip, anot jo, jau yra buvę svarstant šeštąjį sankcijų paketą Rusijai. Jis ragino Vyriausybę bei energetikos ministrą Dainių Kreivį imtis aktyvesnių veiksmų teikiant pasiūlymus.
„Tačiau būtina dirbti energetikos ministro lygiu. Ir jei kažkam nepatinka, kad prezidentas dalina instrukcijas energetikos ministrui, tai tada, mielieji – tai jūsų ministras, jūs ir dirbkite su juo, duokite jam instrukcijas, padėkite jam derėtis, o ne bejėgiškai skėsčiokite rankomis“, – kalbėjo G. Nausėda.
2020 metais po rinkimų Seimo valdančiąją daugumą ir Vyriausybę suformavę konservatoriai kadencijos pradžioje ragino prezidentą pakaitomis su ministre pirmininke atstovauti Lietuvai EVT, o ne vykti į posėdžius vienam.
Tačiau galiausiai, G. Nausėdai prieštaraujant, šie raginimai buvo nuslopę.
Jei dėl ko dar ne gėda tai tik dėl vienintelio JE G. Nausėdos ir Pirmosios Ponios.
