Pokalbis su A. Januška – TV3 žinių „Dienos komentare“.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, kad NATO narėms yra uždegama žalia šviesa ir jos gali siųsti į Ukrainą naikintuvus. Ką tai reiškia realiai? Kaip tai atrodytų?
Tai yra labai svarbus pareiškimas. Ypač blogai prieš tai atrodė NATO generalinio sekretoriaus pareiškimas, kad NATO šalys negali siųsti. Kartais geriau būna patylėti, nei kalbėti ir po to taisyti klaidas. Tai štai, Blinkenas kaip ir formaliai taiso šitą klaidą.
Dabar klausimas, ar yra tų šalių, kurios gali perduoti tuos naikintuvus. Mes iš Lenkijos girdime skirtingus pranešimus. Iš vienos pusės yra kalbama, kad apie tai yra diskutuojama, bet iš kitos pusės yra sakoma, kad lenkai nėra pasiruošę perduoti karinės ginkluotės tiesiogiai, kuri galėtų kariauti su Rusijos naikintuvais.
Dar nežinia, kuo ta žalia šviesa pavirs, tačiau bet kuriuo atveju tai yra žingsnis į priekį.
Šiandien susitikęs su Blinkenu mūsų prezidentas Nausėda pasakė, kad esą „privalome padėti Ukrainai visomis įmanomomis priemonėmis, įskaitant karines, ir jei norime išvengti Trečiojo pasaulinio karo, turime tai padaryti dabar“. Ką reiškia šie Nausėdos žodžiai?
Nausėdos žodžiai iš esmės yra teisingi. Be abejo, kad mes viską turime padaryti ir padėti ginkluote ir taip toliau, čia visiškai nėra dėl to abejonės. Yra dar viena problema – kai Ukrainos užsienio reikalų ministras buvo paklaustas apie tai, ar, pavyzdžiui, „Shell“ kompanija, kuri perka naftą ir perduoda pelną Ukrainai, ar tai yra gerai, ar ne, atsakė, kad ne, nereikia humanitarinės pagalbos, nereikia jūsų pelno, nepirkite naftos iš Rusijos.
Ir Europos, ir mūsų kaip Vakarų reikalas yra iš esmės bandyti nefinansuoti Ukrainos per Rusijos naftos pirkimą. Čia yra problema, ir mums patiems reikėtų atsisakyti, nes kiek aš pats suprantu, šiandien Rusijai mes sumokame apie 3 milijardus. Mes toliau perkame Rusijos naftą Mažeikiams.
O kiek Ukraina išsilaikys be normalios karo aviacijos, daužoma bombomis, raketomis?
Čia ir yra didžiausia problema, kad mes kalbame ir esame nusiteikę labai pozityviai, kad Ukraina tikrai atsilaikys ir kad Ukrainos užgrobti yra neįmanoma, bet yra ta dilema, kad mes matome daužomus miestus, gyventojai neturi maisto, šildymo, vandens, yra žudomi vaikai.
Tai čia ir dilema, kai mes matome tuos vizitus, kurie turi savo ypatingą reikšmę, bet tas kontrastas tarp to, ką mes matome Ukrainoje, tie žiaurumai ir ta mūsų pačių bejėgystė kažkaip šiandien padėti Ukrainai yra šokiruojantis.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
