Jau befilmuojant TV3 žinioms, pagavo kiek mažesnį, tačiau retą laimikį – jūrinį upėtakį šlakį. Jokūbo tėtis sako: sūnus net ne lygiaverčiu žvejybos partneriu tapo, bet savo tėtį pranoko. O pats berniukas pagautas žuvis jau ir sunkiai suskaičiuoja.
Susikaupęs su meškere rankoje Neries krantinėje, pačiame sostinės centre, stovi penkiametis Jokūbas. Tėčio prižiūrimas žvejoti pradėjo prieš dvejus metus ir, atrodo, gaudyti žuvį jam sekasi neprastai.
„Esu pagavęs lydeką vieną, starkį, ešerį. Dabar – šeštadienį – lašišą…“, – pasakoja jaunasis žvejys Jokūbas Česynas.
Būtent savaitgalio laimikis įsimins visam gyvenimui. Toje pat Neries krantinės vietoje berniukas sugavo didžiulę lašišą, dydžiu ir svoriu prilygstančią jam pačiam.
„Man atrodo, turėtų būti va tokio. – Tokia, ar ne? O svoris – irgi panašus kaip tavo gal? – Nežinau, man atrodo, turėtų būti svoris – 20. – O kiek pats sveri? – 22“, – kalba Jokūbas.
Laimė Jokūbo nepaleidžia ir filmuojant TV3 žinioms.
Netrukus paaiškėja, kad užkibo jūrinis upėtakis. Kitaip – šlakis. Nepasiruošiusiam tėčiui šįkart tenka mautis batus ir bristi į šaltą Neries vandenį. Jokūbo tėtis Robertas sako: penkiametis sūnus laimikiu pranoksta jį patį.
„Dabar aš turiu lygiavertį žūklės partnerį. Na, gerai, ne lygiavertį, jis mane jau lenkia. Šiemet aš nepagavau tokios didelės lašišos ir neturiu antro šlakio iš eilės. Jis turi“, – sako žvejys Robertas Česynas.
Robertas pasakoja: pats žvejoja nuo šešerių metų, tad žvejybos paslaptimis nutarė pasidalinti su sūnumi.
„Esminis skirtumas nuo manęs ir sūnaus, kad aš išmokau viską savo kailiu, suvalgiau visas savo klaidas, neteisingus sprendimus. O Jokūbas turi neprastą gidą“, – kalba Robertas.
O Neries krantinėje sugautas jūrinis upėtakis šlakis, kaip ir lašiša, šeštadienį keliauja atgal į upę. Jaunasis žvejys įsitikinęs: žuvų gyvybes reikia saugoti.
„Kai sužvejojat, tai ir paleiskit, nes jeigu žvejojate ir nepaleidžiate, kitaip žuvis numiršta“, – tikina Jokūbas.
Jokūbo tėtis sako: žvejyba – tai didžiulė gyvenimo dalis, tačiau laiką jai padalija protingai: juk šeimoje ne jie vieni.
