„Atidžiai stebime Rusijos veiklą Norvegijos vandenyse ir Norvegijos uostuose, siekdami neleisti, kad Norvegija taptų tranzito šalimi neteisėtam prekių gabenimui į Rusiją“, – per spaudos konferenciją pareiškė Norvegijos užsienio reikalų ministrė Anniken Huitfeldt.
„Dabar turime informacijos, iš kurios matyti, kad reikia sugriežtinti Rusijos žvejybinių laivų kontrolę“, – pridūrė ji.
Rusijos žvejybiniai laivai praktiškai galės įplaukti tik į Barenco jūros Kirkeneso ir Botsfjordo uostus bei į Norvegijos jūros Trumsės uostą.
Taip pat bus sugriežtintos muitinės patikros Rusijos laivuose.
Nors pagrindinė tokio sprendimo priežastis yra neleisti Rusijai apeiti Vakarų sankcijų, Oslas pažymėjo, kad tokių veiksmų taip pat buvo nuspręsta imtis dėl bendrai padidinto budrumo lygio aplink jūroje ir pakrantėje esančią šalies naftos ir dujų infrastruktūrą, kurią imta griežčiau saugoti po įtariamo sabotažo prieš Baltijos jūroje nutiestus dujotiekius „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“.
Nors Norvegija nėra Europos Sąjungos (ES) narė, šalis taiko beveik visas sankcijas, kurias Briuselis nustatė Maskvai dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.
Balandžio pabaigoje šalis uždarė savo uostus Rusijos laivams, tačiau padarė išimtį žvejybiniams laivams.
Oslas baiminosi, kad, uždaręs savo uostus tokiems laivams, pažeis su Rusija sudarytus dvišalius žvejybos susitarimus, ir vyriausybė ketvirtadienį pabrėžė šio bendradarbiavimo svarbą.
Pagal dar Šaltojo karo metais sudarytą susitarimą, Norvegija ir Rusija nuo 1976 metų yra sutarusios dėl kelių rūšių žuvų, įskaitant menkę, žvejybos kvotų Barenco jūroje.
