Daugiau apie tai – TV3 žinios.
Lietuvos komerciniai bankai palūkanų normas būstui įsigyti vėl didina ir šiuo metu jos siekia 5,67 proc. Eurozonoje palūkanos tik šiek tiek didesnės Estijoje ir Latvijoje, o daugumoje šalių apie 2 proc. mažesnės.
Nors paskolų palūkanos Lietuvoje į viršų šovė jau prieš dvejus metus, Lietuvos bankas ir finansų ministerija tik dabar teikia įstatymų pataisas, kuriomis žada palengvinti lietuviams paskolų refinansavimo procedūras.
„Pasiūlymo tikslas – pagyvinti procesą, sukurti, paskatinti konkurenciją būsto paskolų rinkoje. Per finansinę pusę vartotojui refinansavimas turėtų būti nemokamas. Tai būtų įgalinama padarant procedūrinius pakeitimus, kaip finansavimas veikia“, – teigia Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus.
Lietuvos banko ir finansų ministerijos vadovai žada sudaryti sąlygas klientams nemokamai paskolas perkelti į kitą banką – nebeliktų baudų už išankstinį paskolų grąžinimą, vartotojams nereikėtų rūpintis įvairiomis bankų pažymomis, nereikėtų pirkti naujo turto vertinimo, nebūtų Hipotekos ir notarų mokesčių. Taip esą paskolos turėtojas sutaupytų apie 1 tūkst. eurų. O susimažinęs paskolos palūkanas, sutaupytų ir dar daugiau tūkstančių eurų.
„Žmonės gali sutaupyti, jei naujas kreditorius pasiūlytų geresnes sąlygas. Sumažinimas biurokratinių procesų, atpiginimas procesų, padarymas nemokamų, perkalimas dalies kaštų naujam kredito davėjui sudarytų paskatas žmonėms pagalvoti, kad vertinga refinansuotis ir sutaupyti“, – sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Vadina rinkiminiu triuku
Išvydę tokį Lietuvos banko ir Finansų ministerijos projektą, Lietuvoje veikiančių komercinių bankų atstovai neslepia pasipiktinimo. Asociacijos vadovė tvirtina, kad apie 5 proc. paskolų turėtojų jau dabar domisi refinansavimo galimybėmis. Eivilė Čipkutė prognozuoja, kad paskolą perkeliant į kitą banką vartotojui žadamų nemokamų paslaugų našta užguls paskolą perimantį banką, tad esą vargu ar refinansuoti paskolą apsimokės.
„Siūloma užmesti visus sandorio kaštus užmesti vienai refinansuojančiai šaliai, kredito įstaigai. Tokiomis priemonėmis bus pasiekta priešingo tikslo refinansavimo pasiūla sumažės“, – teigia bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.
O vartotojų aljanso atstovas primena, kad dar prieš dešimtmetį ragino imtis veiksmų, kuriuos dabar siūlo Lietuvos bankas.
„Čia puikus pasiūlymas, bet gal pavėluotas, galėjo tai įvykti prieš 5–10 metų, jau buvom tuo metu rinkoje subrendę pradėti skatinti konkurenciją būdais, kokiais dabar ketina Lietuvos bankas“, – tikina vartotojų aljanso atstovas Kęstutis Kupšys.
Tad kai kurie opozicijos atstovai daro išvadą, kad Lietuvos bankas ir Finansų ministerija lietuvių skolomis susirūpino tik dėl šiemetinių prezidento, europarlamento ir seimo rinkimų.
„Lietuvos bankas dirba rinkimų ritmu. Bankas – kaip policininkas, kuris 4 metus miegojo, leido bankams plėšikauti, apiplešinėti žmones, po 4 metų atsibudo ir sako, reikia kažką daryti apriboti plėšikavimą. Tą patį ir finansų ministrė darė, laukė rinkimų“, – teigia Seimo narys, valstietis Valius Ąžuolas.
Finansų ministrė žada, kad paskolų refinansavimo palengvinimus Seimas svarstys rudenį ir, jei pritars, įsigalioti jie turėtų nuo Naujųjų metų.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
.jpg)
